Surastas iš Santjago de Kompostelos katedros pavogtas XII amžiaus Codex Calixtinus
Ispanijos policija paskelbė komunikatą, jog atrastas prieš metus iš Santjagos di Kompostelos
katedros pavogtas Codex Calixtinus (arba Knyga apie šventąjį Jokūbą).
Santjago
de Kompostelos katedra, pasak tradicijos, apaštalo Jokūbo poilsio vieta, yra iš visos
vakarų Europos besidriekiančių piligrimystės kelių, populiarių tiek praeityje, tiek
šiandien, galutinis taškas. O turtingas miniatiūromis atrastasis kodeksas – vienas
iš svarbiausių ir ankstyviausių dokumentų apie Santjago de Kompostelą, apie apaštalo
Jokūbo kultą ir liturgiją.
Manuskriptas buvo atrastas daug metų Santjago de
Kompostela katedroje dirbusio elektriko garaže, kartu su keliais kitais senoviniais
rankraščiais ir nuo katedros dvasininkų nugvelbta privačia korespondencija.
Kodekso
pavadinimas susijęs su XII amžiaus popiežiumi Kalikstu II, kurio artimi bendradarbiai
prisidėjo prie kodekso sukūrimo ir Santjago de Kompostelos, kaip piligriminio centro,
populiarinimo.
Ilgą laiką, dėl šiandien nežinomų priežasčių, kodeksas buvo
paslėptas ir užmirštas, kol jo 1886 metais neatrado jėzuitų istorikas Fidel Fita,
parengęs su rytų kalbų profesoriumi Julien Vinson ir leidimą šiuolaikinės knygos pavidalu.
Kodeksas yra sudarytas iš penkių knygų. Pirmojoje ir didžiausioje, užimančioje
daugiau nei pusę iš 225 rankraščio lapų, užrašyti pamokslai ir liturginiai tekstai
bei giesmės, pritaikytos ar specialiai sukurtos apaštalo Jokūbo garbei. Antrojoje
knygoje aprašomi 22 stebuklai, kurie, šaukiantis Jokūbo užtarimo, įvykę įvairiose
Europos vietovėse. Trečioji knyga pasakoja, kaip Jokūbo, kuris, pasak tradicijos,
gyvas būdamas apaštalavo ir Ispanijoje, kūnas buvo atgabentas iš Palestinos iki Kompostelos.
Ketvirtojoje knygoje įsiterpia Karolio Didžiojo ir Rolando istorija. O penktąją -
„Piligrimo knygą“ - kai kas vadina seniausiu Europos turistiniu gidu.
Codex
Calixtinus pateikia daug įdomių fragmentų apie viduramžių kultūrą ir gyvenimą,
tačiau yra ypač reikšmingas muzikos istorijai – jame užrašytos per pustrečios dešimties
nuostabių polifoninių giesmių bei melodijų, kurios atliekamos dar ir šiandien. (Vatikano
radijas)