Priverstinis darbas Europos Sąjungoje

Europos Sąjunga, be abejonės, yra vienas iš pasaulio regionų, kuriuose daugiausia ne tik gerovės, bet ir teisingumo, pagarbos žmogaus teisėms. Vis dėlto ir jos viduje, kaip liudija Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) paskelbta ataskaita, neteisingumo situacijų netrūksta.

Pasak ataskaitos vertinimų, Europos Sąjungos valstybėse narėse 880 000 asmenų patenka į priverstinio darbo aukų kategoriją. Priverstiniu darbu tarptautinėje teisėje vadinama tokia situacija, kai asmuo dirba prieš savo laisvą valią, yra spaudžiamas tiesioginiai grasinant, įveliant į skolas, iš jo atimami asmens dokumentai, grasinama išduoti imigracinėms tarnyboms. Tokios situacijos yra panašios, nors ir ne tapačios, vergovinėms praktikoms, už jas numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Iš minėtųjų 880 000 asmenų apie 30 procentų yra priversti dirbti seksualinio išnaudojimo sektoriuje. Daug priverstinio darbo yra žemės ūkio, namų darbo, rankdarbių ir statybos srityse. Daugiausia aukos yra patys Europos Sąjungos piliečiai, bet nemažai jų yra iš Azijos, Afrikos, centrinės ir pietryčių Europos. Pastarosios dar labiau kenčia dėlto, kad dažnai neturi reguliarių dokumentų, leidimo gyventi ir dėlto gali būti dar labiau spaudžiamos. Tarptautinės darbo organizacijos vertinimais, 58 procentai iš visų priverstinio darbo situacijoje esančių asmenų yra moterys. (Vatikano radijas)