Briuselyje įvyko aukšto lygio susitikimas tarp ES ir religijų lyderių. Demografija
ir solidarumas tarp kartų
Lisabonos sutartyje yra įrašyta nuostata, kad Europos komisija palaiko atvirą, skaidrų
ir reguliarų dialogą su Bažnyčiomis ir religinėmis bendruomenėmis. Viena iš tokio
dialogo išraiškų yra aukšto lygio susitikimai.
Ketvirtadienį, liepos 12 dieną,
Briuselyje buvo sušauktas jau aštuntasis toks susitikimas. Jame dalyvavo, iš Europos
sąjungos valdžios pusės, Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso, Europos
tarybos pirmininkas Herman Van Rompuy ir Europos parlamento vicepirmininkas Laszlo
Surjan.
Su jais diskutavo apie dvidešimt religinių lyderių – keli katalikų
ir ortodoksų vyskupai, keli rabinai, protestantiškų Bažnyčių atstovai, induistų, musulmonų
ir bahajų lyderiai.
Šiemetinio susitikimo tema buvo pasiskolinta iš 2012 „Europos
metų aktyviam senėjimui ir solidarumui tarp kartų“. Šiai temai buvo skirta ir Europos
Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) pavasarinis susitikimas.
Briuselio
arkivyskupas Andrè-Joseph Leonard susitikime sakė, jog nei viena Europos Sąjungos
šalis nepasižymi tokiu gimstamumu, kurio reikėtų paprastam kartų pasikeitimui. To
nulemtas visuomenių senėjimas turi įvairių sunkių pasekmių: kūrybingumo mažėjimą,
mažesnį ekonominį dinamizmą, disproporciją tarp vietinės populiacijos ir emigrantų,
sunkumus finansuoti išėjusius į pensiją ir jų sveikatos apsaugą.
Yra įmanoma
įvairiai reaguoti į tokią situaciją. Dažniausiai kuriami specialūs fondai, kurie turi
užtikrinti pensijų išmokėjimą ir padengti sveikatos išlaidas. Tačiau tai yra simptomų
gydymas vietoj blogio šaknies rovimo. Kita reakcija – teikti pirmenybę emigracijai
ir tokiu būdu pakoreguoti savo demografinius trūkumus. Tačiau toks pasirinkimas rizikuoja
pagilinti įtampas, susijusias su didele emigracija.
Geriau būtų drąsinti esminius
demografinius pokyčius Europoje. Tai leistų ilgalaikį problemos sprendimą. Tačiau
toks sprendimas reikalauja pasitikėjimo ateitimi ir drąsių priemonių. Reiktų priimti
šeimoms palankias mokesčių politikas, drąsinti trečio, gal ir ketvirto vaiko gimimą
šeimoje, kurti pagalbines struktūras, padėti šeimoms derinti darbinį ir šeimyninį
gyvenimą, naujai įvertinti motinų darbą.
Daug valstybių priėmė priemones,
kad tradicinės šeimos atžvilgiu nebūtų diskriminuojamos kitos partnerystės formos.
Panašiai, daug valstybių labai supaprastino skyrybų procedūrą. Tačiau mūsų demografijos
ateitis reikalauja, kad išlaikytume rūpestį šeima pagrindine prasme (tėvas, mama,
vaikai), nesileisdami paveikiami „gender“ ideologijos.
Lygiagrečiai reiktų
stiprinti santuokos instituto pozityvų poveikį. Šeimų stabilumas yra vertingas visuomenei
ir leidžia apriboti neigiamas pasekmes patiems sutuoktiniams, vaikams ir ekonominei
situacijai. Gera šeimų sveikata yra laimėjimas visiems – vaikams, suaugusiems ir pagyvenusiems.
Primindama
visa tai žmonių sąžinėms, - sakė arkivyskupas Leonard, - katalikų Bažnyčia yra įsitikinusi,
gerbdama kiekvieno laisvę, kad naudingai prisideda prie solidarumo tarp kartų problematikos.
(Vatikano radijas)