2012-07-04 18:08:17

Lietuvos krikščionybės jubiliejaus metinės (1987-2012) - VI.


Romoje prieš 25 metus didingai švęstas Lietuvos Krikšto jubiliejus paliudijo ypatingą Popiežiaus ir Visuotinės Bažnyčios dvasinę vienybę su Bažnyčia Lietuvoje. Tai buvo istorinės reikšmės iškilmė, kurios labai troško pal. popiežius Jonas Paulius II, norėjęs iškalbiai paliudyti savo ir visos Bažnyčios solidarumą su tuomet nelaisva ir nuo Visuotinės Bažnyčios izoliuojama vietine Lietuvos Bažnyčia. Vatikano radijas jubiliejaus iškilmės dienomis nekartą paminėjo, jog popiežius Jonas Paulius II būtų norėjęs nuvykti į Vilnių, ten dalyvauti Krikšto jubiliejaus iškilmėje. Tačiau prieš ketvirtį amžiaus tai buvo neįgyvendinama svajonė. Kiek šios kelionės troško dar sovietinės santvarkos laikais liudija jo paties telegrama Lietuvos vyskupams, kurioje Apaštališkąjį palaiminimą Lietuvos žmonėms suteikė „laimindamas, tarytum pats šiandien būčiau su jumis“.

Iškilmės dienomis Lietuvos katalikus pasveikino taip pat Pasaulio vienuolijų vyresniųjų sąjunga. Jos vadovų paskelbtame pareiškime buvo primintas vienuolijų vaidmuo Lietuvos krikščioninimo procese, ypač dominikonų ir pranciškonų evangelizavimo misija ir tai, kad pirmieji du Vilniaus vyskupai buvo pranciškonai, prie kurių pastangų vėliau prisidėjo benediktinai, pranciškonai konventualai, taip pat jėzuitai. Vienuolijų vyresnieji prisiminė, kaip Lietuvoje caro laikais buvo panaikinti beveik visi vienuolynai, tačiau po nepriklausomybės atkūrimo 1918 metais vėl atgimė ir suklestėjo vienuolinis gyvenimas. Viso pasaulio vienuoliams atstovaujantys vienuolijų vyresnieji pareiškė solidarumą lietuvių tautai ir pasmerkė žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje: „pavieniam asmenim paneigiama teisė laisvai išreikšti religinius įsitikinimus, iš tautos atimamos tradicinės vertybės ir dvasiniai turtai, kurie sudaro tikrąjį tautos lobį“, rašė sveikinimo ir solidarumo laiške 1987 metais Pasaulio vienuolijų vyresniųjų sąjunga.

Romoje, pasibaigus iškilmėms, apie kurias tomis dienomis daug rašė Vatikano ir ypač Italijos spauda, popiežius Jonas Paulius II skyrė išimtiną dėmesį Lietuvos delegacijai, net kelis kartus susitikdamas su jos vadovu vysk. Antanu Vaičiumi, kitais delegacijos nariais. Delegaciją sudarė vyskupas A. Vaičius ir aštuoni kunigai, atstovavę Lietuvos vyskupijoms, Kunigų seminarijai ir Marijonų bendruomenei.

Šeštadienį, liepos 4 dieną popiežius aukojo Šv. Mišais savo namų koplyčioje su oficialios Lietuvos Bažnyčios delegacija. Po Mišių popiežius atskirai susitiko su visais delegacijos nariais. Jonas Paulius II domėjosi „pastoracinėmis Lietuvos tikinčiųjų problemomis, prašė perduoti jo nuoširdžius linkėjimus ir apaštališkąjį palaiminimą vyskupams, kunigams, vienuoliams, vienuolėms ir pasauliečiams.“

Pal. Jonas Paulius II antrą kartą priėmė vysk. A. Vaičių liepos 7 dieną. Po privataus pokalbio Popiežius Lietuvos delegacijos vadovą pakvietė vakarienės.

Lietuvos delegacijai daug dėmesio skyrė artimiausi Popiežiaus bendradarbiai. Liepos 2 dieną delegacijos nariai su tuometiniu Šventojo Sosto Viešųjų Bažnyčios reikalų tarybos pasekretoriu mons. Audriu Juozu Bačkiu celebravo Vatikano bazilikos lietuvių koplyčioje. Tą pačią dieną delegacijos vadovą vyskupą Antaną Vaičių priėmė tuometinis Vatikano Valstybės sekretorius kard. Agostino Casaroli, privačiam pokalbiui skyręs valandą laiko. Liepos 4 dieną Lietuvos delegacijos vadovą vysk. A. Vaičių priėmė Šventojo Sosto Viešųjų Bažnyčios reikalų tarybos sekretorius arkivyskupas Achille Silvestrini.

Sekmadienis, liepos 5 dieną buvo išskirtinė Lietuvos katalikų bendruomenės delegacijai diena – vyskupas A. Vaičius su jį lydėjusiais aštuoniais kunigais Vatikano radijo koplyčioje aukojo Vatikano radijo kas sekmadienį trumposiomis bangomis transliuojamas „Mišias už Lietuvą“. Giedojo Krikšto jubiliejuje Romoje dalyvavęs Čikagos lietuvių operos choras.

Vysk. Antano Vaičiaus homilijos pabaiga (garso įrašas iš Vatikano radijo archyvo): RealAudioMP3

Liepos 8 dieną, po dviejų savaičių vizito Romoje, speciali Lietuvos Bažnyčios delegacija į Lietuvos Krikšto jubiliejaus iškilmę Romoje išvyko atgal į Lietuvą. (Vatikano radijas)







All the contents on this site are copyrighted ©.