Lietuvos krikščionybės jubiliejaus metinės (1987-2012) - V.
Lietuvos Krikšto jubiliejaus Mišios Romoje ir Garbingojo Dievo tarno Jurgio Matulaičio
beatifikacija 1987 metais paties popiežiaus nurodymu buvo švęstos birželio 28, t.y.
tą pačią dieną, kai Krikšto jubiliejus buvo švenčiamas Lietuvoje. Popiežius jubiliejaus
proga paskelbtuose laiškuose ir jubiliejaus dienomis pasakytose kalbose ir maldose
įsakmiai kvietė visus šventės dalyvius ir visą Bažnyčią liudyti dvasinę vienybę su
Bažnyčia Lietuvoje. „Šia proga iš visos širdies gyvai ir broliškai su jumis
vienijasi visa Bažnyčia“, - rašė jis Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkui
arkivyskupui Liudui Poviloniui ir visiems Lietuvos ganytojams.
Popiežius Jonas
Paulius II norėjo padrąsinti Lietuvos katalikus, tuomet negalėjusius švęsti savarankiškai
ir iškilmingai, kaip kad troško. Pagrindinės jubiliejaus Mišios Vilniuje negalėjo
būti aukotos atimtoje ir išniekintoje Katedroje, paverstoje paveikslų galerija, nors
Centrinis Jubiliejaus komitetas Lietuvoje paprašė būtent Krikšto 600 metų sukakties
proga sugražinti katedrą ir dvi kitas tikintiesiems svarbias bažnyčias Vilniuje ir
Klaipėdoje. Lietuvos Bažnyčios vyskupai ir tikintieji sekmadienį, birželio 28 dieną,
Krikšto jubiliejaus sukaktį šventė Mišiose septyniose Vilniaus bažnyčiose. Jų metu
buvo perskaityta popiežiaus Jono Pauliaus II sveikinimo telegrama.
Tuo metu
Romoje Lietuvos Krikšto jubiliejaus renginiai tęsėsi dar kelias dienas. Taip pat popiežius
surengė dar kelias audiencijas iškilmės dalyviams. Birželio 28 pavakare ir Romos dangiškųjų
globėjų Petro ir Pauliaus iškilmės dieną birželio 29, Jonas Paulius II surengė specialias
audiencijas jubiliejuje dalyvavusiems savo tautiečiams lenkams. Vieną popiežiaus priimtą
kelių šimtų lenkų maldininkų grupę lydėjo Vroclavo ganytojas, iš Lietuvos kilęs kardinolas
Henrikas Romanas Gulbinowicz. Birželio 30 dieną Jonas Paulius II priėmė audiencijoje
iškilmėje dalyvavusius vienuolius marijonus.
Po iškilmių Vatikane, keli tūkstančiai
į jas atvykusių pasaulio lietuvių dalyvavo trijose Padėkos už arkivyskupo Jurgio Matulaičio
iškėlimą į Altorių garbę Mišiose Marijos Didžiojoje bazilikoje. Pirmosioms padėkos
Mišioms birželio 29 vadovavo Telšių vyskupijos Apaštališkasis administratorius, vysk.
Antanas Vaičius. Pamokslą pasakė Čikagos arkivyskupas, kardinolas Joseph Bernardin.
Antrąsias padėkos Mišias lietuviams birželio 30 d. aukojo kardinolas Pietro Palazzini,
Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas. Trečiąsias padėkos Mišias lietuviams ir
lenkams liepos 1 d. aukojo Vroclavo kardinolas Gulbinowicz. Be liturginių įvykių Romoje
Lietuvos Krikšto jubiliejaus proga buvo surengtas koncertas didžiojoje Pauliaus VI
audiencijų salėje, priėmimas prie Angelo Pilies, kiti kultūriniai renginiai, į kuriuos
atėjo Romos kurijos kardinolai, arkivyskupai ir prelatai.
Popiežius Jonas Paulius
II iškilmės homilijoje apgailestavo, kad negalėjo pats nuvykti į Lietuvą ir drauge
su Lietuvos katalikais švęsti jubiliejaus, tačiau pakartojo, jog savo mintimis ir
malda kasdien keliauja į Lietuvą. Jis gyvai troško, kad šioje jo dvasinėje maldos
ir solidarumo kelionėje galėtų dalyvauti visa visuotinė Bažnyčia, o ypač Europos žemyno
Bažnyčių atstovai.
Popiežius net kelis kartus paminėjo šį visuotinumo aspektą.
Tai liudijo Europos vyskupų konferencijų atstovai, kuriuos pakvietė su juo koncelebruoti
Lietuvos Krikšto jubiliejaus iškilmės Mišias. Su popiežiumi prie šv. Petro bazilikos
konfesijos celebravo kardinolas Joseph Ratzinger (dabartinis popiežius), Vokietijos
vyskupų atstovas, kuris kaip tik birželio 28 dieną šventė kardinolystės dešimtmetį,
Italijai atstovavo du kardinolai: Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas,
Milano arkivyskupas Carlo Maria Martini ir Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas,
Popiežiaus vikaras Romoje Ugo Poletti. Lenkijai atstovavo kardinolas Henrikas Romanas
Gulbinowicz, Jugoslavijai - Zagrebo kardinolas Franjo Kuharič, Prancūzijai - kardinolas
Roger Etchegaray, Popiežiškosios „Taikos ir teisingumo“ komisijos pirmininkas, Ispanijai
- Madrido kardinolas Angel Suquía Goicoechea, Austrijai – Vienos ganytojas Groer,
Belgijai – Vyskupų sinodo Generalinis sekretorius Schotte, Vengrijai – vyskupų konferencijos
pirmininkas Paškai, Šveicarijai – Lugano ganytojas, Didžiosios Britanijos, Airijos,
Graikijos, Olandijos, Portugalijos, Skandinavijos ir Turkijos atstovai.
Užbaigdamas
Krikšto jubiliejaus ir beatifikacijos Mišias Jonas Paulius II jiems ypatingai padėkojo.
Trumpame sveikinimo žodyje prancūziškai, Jonas Paulius II sakė Europos vyskupams:
„Sveikinu
Europos episkopatų atstovus, kurie panoro dalyvauti šioje šventėje, mūsų maldoje,
mūsų džiaugsme. Artimi ryšiai jungia Lietuvą nuo pat jos istorijos aušros, nuo pat
Krikšto, su visomis šio žemyno tautomis, gėrusiomis iš to paties krikščioniškojo
šaltinio. Ir toliau drauge melsimės už mums visiems brangią Lietuvos Bažnyčią.“
(Jonas Paulius II, Lietuvos Krikšto 600 metų jubiliejaus mišios, Šv. Petro bazilikoje
Romoje, 1987 birželio 28) (Vatikano radijas)