Lietuvos krikščionybės jubiliejaus metinės (1987-2012) - II.
Paskutinėmis birželio dienomis prieš 25 metus Romoje vyko Lietuvos krikščionybės 600
metų jubiliejaus iškilmės. Pagrindiniams iškilmių renginiams, iškilmingoms mišioms
Vatikano bazilikoje ir arkivyskupo Jurgio Matulaičio beatifikacijai vadovavo popiežius
Jonas Paulius II.
Vakarykštėje programoje paminėjome popiežiaus Jono Pauliaus
II laišką Popiežiškojo istorijos mokslų komiteto surengtam tarptautiniam kolokviumui
tema „Lietuvos krikščioninimas“, kuriame Šventasis Tėvas Lietuvą pavadino „jauniausia
Romos Bažnyčios dukterimi“. Kolokviume, be kitų, archeologė Marija Gimbutienė iš JAV
kalbėjo apie lietuvių tikėjimą iki krikščionybės, Manfred Hellman iš Miunsterio universiteto
apžvelgė Popiežių santykius su Lietuva XIII- XIII- amžiuose, lenkas Michal Giedroyc
pristatė lietuvių siekius prieš Krėvos aktą, Kasparas Elma iš Berlyno dalijosi žiniomis
apie vienuolinių ordinų įtaką Lietuvos krikštui, Tore Nyberg iš Danijos kalbėjo apie
Skandinavijos šalių ryšius su Lietuva, svečias iš Lietuvos kun. Algimantas Kajackas
pranešė apie Vilniaus katedros archeologinius tyrimus ir jėzuitas t. Paulius Rabikauskas
kalbėjo apie Žemaitijos krikštą. Kolokviumo darbai baigėsi birželio 26 d.
Prieš
25 metus birželio 26 d., penktadienį, į Romą jau buvo atvykę per du tūkstančius iškilmės
dalyvių lietuvių, dauguma užsienio lietuviai iš Šiaurės Amerikos. Penktadienio ryte
buvo aukotos pirmosios iškilmės šv. Mišios. Jas Laterano bazilikoje aukojo penki užsienio
lietuvių ganytojai, arkivyskupai Karolis Salatka ir Jonas Bulaitis, vyskupai Paulius
Baltakis, Antanas Deksnys ir Vincentas Brizgys. Mišių metu diakonu buvo įšventintas
Paulius Mališka, dabar Monrealio lietuvių katalikų klebonas Kanadoje ir pakrikštyta
naujagimė iš Kanados Zita Astravaitė. Mišiose giedojo Čikagos lietuvių choras.
Vatikano
radijas išsamiai informavo apie dvi į iškilmes atvykusias delegacijas, vieną iš JAV,
kitą iš sovietų okupuotos Lietuvos: į Romą birželio 24 dieną atskrido Lietuvos Bažnyčios
delegacija, vadovaujama Telšių valdytojo, vysk Antano Vaičiaus, kuris Lietuvos Krikšto
600 metų jubiliejaus Mišiose jų metu iškilmingai paprašė popiežiaus skelbti Jurgį
Matulaitį palaimintuoju ir pristatė jo biografiją. Lietuvos katalikų delegaciją, be
jos vadovo, sudarė aštuoni kunigai, atstovavę Lietuvos vyskupijoms, Tarpdicezinei
Kunigų seminarijai Kaune ir Lietuvos marijonams: Juozas Barkauskas (Vilkaviškio vyskupija),
Kazimieras Gaščiūnas (Telšių vyskupija), Jonas Juodelis (Panevėžio vyskupija), Algimantas
Kajackas (Kauno kunigų seminarija), Ričardas Mikutavičius (Kauno arkivyskupija), Pranas
Račiūnas (Marijonų vienuolija), Vytautas Kazimieras Sudavičius (Kaišiadorių vyskupija),
Kazimieras Vaičionis (Vilniaus arkivyskupija). Svečius iš Lietuvos oro uoste pasitiko
Šv. Sosto atstovai.
Iš JAV atvyko vyskupo Pauliaus Baltakio vadovaujama Lietuvos
krikščionybės jubiliejaus centrinio komiteto delegacija. Ją trumpai prieš kelionę
į Romą Baltuosiuose rūmuose Vašingtone priėmė JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir
atskirai jo patarėjai. Prezidentas delegacijai pasakytoje kalboje užtikrino, kad atkreips
sovietų komunistų partijos generalinio sekretoriaus dėmesį į tikinčiųjų persekiojimą
Lietuvoje prašydamas jį sustabdyti. JAV prezidentui didelį įspūdį paliko jį pasveikinusios
Lietuvos jaunimo sąjungos laiškas iš Lietuvos pogrindžio leidinio „Juventus Academica“,
kurį įteikė delegacija. Po susitikimo JAV prezidentas pakartojo įsipareigojimą užtarti
Lietuvoje persekiojamus krikščionis laiške Vašingtono lietuvių bendruomenei.
Lietuvos
krikšto 600 metų jubiliejaus komitetas Romoje birželio 26 dieną surengė spaudos konferenciją,
kurioje religijos situaciją Lietuvoje ir Jubiliejaus programą pristatė Užsienio lietuvių
vysk. Paulius Baltakis, Lietuvių Katalikų Religinės Šalpos direktorius kun. Kazimeiras
Pugevičius iš Niujorko ir Stasys Lozoraitis jaunesnysis, Lietuvos atstovybės prie
Šv. Sosto patarėjas. Spaudos konferencijoje buvo pristatytas užsienio lietuvių vyskupų
Karolio Salatkos, Pauliaus Baltakio, Antano Deksnio ir Vincento Brizgio pareiškimas
smerkiantis religijos laisvės ir žmogaus teisių varžymus komunistinėje Lietuvoje.
Ganytojai prašė krikščioniškojo pasaulio paliudyti solidarumą katalikiškai Lietuvai
ypač jos krikšto jubiliejaus proga, apgailestavo, jog sovietinis režimas administraciniais
potvarkiais sukliudė Lietuvoje iškilmingai paminėti krikščionybės jubiliejų, neleido
maldininkams iš užsienio ta proga nuvykti į Lietuvą. Konferencijoje dalyvavusiems
italų ir kitų kraštų spaudos, radijo ir televizijos atstovams buvo priminti sovietų
valdžios iš Vilniaus ištremtas vyskupas Julijonas Steponavičius ir dėl religijos laisvės
gynimo kalinami kunigai Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius ir Jonas Kastytis
Matulionis.
Penktadienio vakarą Romos lietuvių jaunimo atstovai šv. Petro aikštėje
surengė Kryžiaus kelio stočių procesiją už Lietuvos Bažnyčią. Joje dalyvavo jubiliejaus
iškilmės dalyviai lietuviai ir italai. Procesijoje buvo nešami Jubiliejaus proga padirbti
trys dideli lietuviški kryžiai, maldininkai rankose laikė liepsnojančius deglus ir
žvakes. Prel. Stasio Žilio Krikšto jubiliejui pritaikyti stočių tekstai buvo skaitomi
lietuviškai, itališkai ir angliškai. Kryžiaus kelio stočių apmąstymams vadovavo arkivyskupas
Karolis Salatka, Jungtinių Valstijų Oklahoma Sičio arkivyskupas metropolitas. (Vatikano
radijas)