Archeologija ir Biblija

Nors visada reikia pabrėžti, kad tikėjimas pirmiausia yra dvasinis veiksmas, atsiliepimas į Dievo savęs apreiškimą, aprašytą Biblijoje, diskusijos dėl Biblijos pagrįstumo vyksta įvairiuose lygiuose. Vienas iš jų – ar yra papildomų įrodymų, be pačių biblinių pasakojimų, apie juose minimus dalykus?

Čia į pagalbą ateina biblinė archeologija, kuri leidžia sugretinti archeologinių atradimų teikiamas žinias su Biblijos tekstais. Jau daug atradimų patvirtino, jog Senojo Testamento ir Naujojo Testamento nuorodos apie biblinių įvykių kontekstą yra korektiškos. Nepaisant to, kad archeologija jau pakankamai sena disciplina, kai kurie dalykai atskleisti visai neseniai. Apie tai buvo kalbėta gegužės pabaigoje šiaurės Italijos mieste Vicenza vykusiame Biblijos festivalyje.

Vienas iš jo dalyvių, biblistas Simone Venturini, italų dienraščiui „Corriere della Sera“ pasakojo apie visai neseną anspaudo atradimą, kuriame įrašytas Betliejaus pavadinimas. Šio anspaudo, turbūt naudoto Betliejaus gyvenvietės mokesčiams Judo karaliui užantspauduoti, atradimas reikšmingas yra tuo, kad jis datuojamas 7-8 amžiumi prieš Kristaus gimimą. Iki tol apie Betliejaus egzistavimą Kristaus laikais buvo žinoma tik iš paties biblinio teksto, o kai kurie skeptikai tvirtino, kad ši vietovė buvusi išgalvota arba įkurta vėliau.

Panašiai ir su Nazaretu. Ilgą laiką buvo turimi duomenys tik iš III amžiaus po Kristaus gimimo. Tačiau 2009 metais Izraelio archeologė aprašė ir argumentuotai datavo archeologinius namo iš I amžiaus, Kristaus laikų, liekanas.

Kitas Biblinio festivalio Vicenzoje dalyvis buvo vienas iš garsiausių biblinės archeologijos žinovų, Izraelio archeologas Dan Bahat, itin daug tyrinėjęs Jeruzalę. Katalikiškam italų dienraščiui „Avvenire“ jis pasakojo apie savo pranešimo temą – apie Šventojo Kapo, kuriame, pasak tradicijos buvo palaidotas ir prisikėlė Kristus, vietos autentiškumą. Archeologas tvirtino, kad sudėjus įvairius turimus elementus galima pagrįstai manyti, jog Kristus palaidotas tikrai galėjo būti būtent čia, o ne vadinamajame „Sodo kape“, kuris pripažįstamas kai kurių protestantų bendruomenių ar dar kitoje vietoje, kurią mini XIV amžiaus pranciškonų šaltiniai.

Pasak Bahato, archeologinės žinios teikia argumentų ir prieš kai kurias istorines mistifikacijas. Jeruzalė yra visoms trejoms monoteistinėms religijoms – hebrajizmui, krikščionybei ir islamui – svarbi vieta. Bet, pavyzdžiui, yra teigiančių, jog tarp žydų ir Jeruzalės ryšys yra menkas, jog tai iš esmės musulmoniškas miestas. Tokie teiginiai turi savo funkciją dabartiniame Palestinos ir Izraelio konflikte, tačiau archeologiniu ir istoriniu požiūriu yra falsifikacijos. (Vatikano radijas)