„Taikos deglo“ piligriminis žygis pajudėjo iš Romos link Loreto
Trečiadienio vidudienį Šv. Petro aikštėje Romoje prasidėjo metinė Taikos deglo piligrimystė
į Loreto Marijos šventovę. Popiežius Benediktas XVI palaimino Taikos deglą po trečiadienio
bendrosios audiencijos ir užtikrino deglanešius, jog dvasia keliaus su jais. Piligrimystės
maršrutas eina nuo viduramžių numintu maldininkų keliu iš Romos iki Adrijos jūros.
Pirmajame piligrimystės etape Taikos deglą pamainomis neša kelios dešimtys atletų.
Pirmųjų trijų šimtų kilometrų kelyje numatyti kelio sustojimai. Svarbiausi yra Ternyje
trečiadienio vakarą, Perudžos Šv. Lauryno katedroje ketvirtadienį, prie šv. Pranciškaus
kapo Asyžiaus bazilikoje penktadienį, Osimo šv. Juozapo iš Kopertino bazilikoje šeštadienį.
Šeštadienio vakarą, po šv. Mišių Mačeratos stadione prasideda antrasis piligrimystės
etapas, “Pėsčiųjų piligrimystė iš Mačeratos į Loretą”, kiek mažiau nei 30 km ilgio
įėjimas naktį, į kurį jau daug metų plūstą minios žmonių.
Į garsiąją Loreto
šventovę nuo pat jos atsiradimo keliauja piligrimai. Liaudies padavimai, jog šventovėje
saugomas tas pats namas, kuriame Jėzaus motina Marija gimė, gyveno ir kuriame jai
apsireiškė Dievo Arkangelas Gabrielis ir kad angelai tą namą atgabeno į Loretą iš
Nazareto 1294 metais naktį iš gruodžio 9 į 10, visais laikais žadino žmonių žavesį
šiais nepaprastais įvykiais. Tačiau anot pal. Jono Pauliaus II, kuris ne kartą pats
lankėsi Loreto Marijos šventovėje, laiške Loreto arkivyskupui rašė Marijos namo „atvykimo“
700 metų jubiliejaus proga, kad „Šventasis Loreto namas nėra tiktai relikvija, tačiau
brangi, apčiuopiama ikona.“
Daug visų laikų popiežių, iškilių asmenybių, valdovų
ir jų ambasadorių yra lankęsi Loreto šventovėje. Loreto Marijos užtarimo šaukėsi Amerikos
atradėjas Kristupas Kolumbas, kai grįždamas iš ekspedicijos papuolė į smarkią jūrų
audrą. Į Loretą, melsti Marijos užtarimo būsimam Vatikano II Susirinkimui keliavo
pal. Popiežius Jonas XXIII. Prie Loreto šventovės prisirišę paprasti maldininkai,
pirmiausiai Markių regiono gyventojai. Buvo, dabar jau išnykęs, paprotys itin iškilmingai
švęsti Marijos namo „atvykimo“ metinę šventę šviesos žaidimais. Miestiečiai ir valstiečiai
sukurdavo didžiulius laužus, simboliškai ženklinančius kelią, kuriuo naktį turėjo
„keliauti“ Marijos namas. Šviesos tamsoje simbolis iki šių laikų primena tikinčiųjų
įsipareigojimą nešti Kristaus šviesą ir taiką į pasaulį.
Taikos deglo nešimas
iš Romos iki Loreto Marijos šventovės, kaip ir piligrimystė iš Mačeratos į Loretą
pėsčiomis, yra naujųjų laikų tradicijos, tačiau primenančios ankstesnių šimtmečių
procesijas, panašiai kaip Romoje prieš tris dešimtmečius atgaivinta istorinė Devintinių
procesija iš popiežiaus katedros iki Didžiosios Marijos bazilikos.
Taikos
deglas pirmą kartą pajudėjo Loreto link 1998 metais kaip pasirengimo švęsti Didįjį
krikščionybės jubiliejų simbolis. Todėl pirmuosius trejus pasirengimo jubiliejui metus
jis buvo vadintas „Jubiliejaus deglu“. Piligrimystė pėsčiomis „Mačerata-Loretas“ irgi
palyginti nesena tradicija, siekianti 1978 metų vasarą ir prasidėjusi kaip Mačeratos
moksleivių mokslo metų užbaigimo procesija. Tačiau abi tradicijos išaugo, išgarsėdamos
nacionaliniu mastu Italijoje, suburdamos daug bažnytinių ir nebažnytinių organizacijų,
sąjūdžių, judėjimų bei sulaukė didžiojo Marijos gerbėjo pal. Popiežiaus Jono Pauliaus
II dėmesio.
Palaimintasis popiežius asmeniškai nuvyko į Mačeratos-Loreto piligrimystės
stotį Mečeratoje kelis mėnesius prieš savo 1993 metų kelionę į Marijos žemes Lietuvą,
Latviją, Estiją. Popiežius, pasibaigus Mišioms, prieš naktinės procesijos pradžią
įteikė pėstiesiems maldininkams Kryžių ir pasakė: „Jums, brangus jaunime, įteikiu
Kryžių, kuris bus vadovas piligrimystėje į Loreto šventovę. Iš šios naktines patirties
mokykitės kaip reikia eiti taip pat jūsų kasdienio gyvenimo keliais paskui Kristaus
Kryžių, kuriame yra išsigelbėjimas, gyvenimas ir prisikėlimas“. Šis palaimintojo popiežiaus
pradėtas Kryžiaus įteikimo maldininkams aktas tebėra kartojamas kiekvienos metinės
piligrimystės į Loretą pradžioje.
Naktį einama į Loretą su malda ir giesmėmis
lūpose, kalbant Rožinį, klausantis liudijimų, skaitinių iš Šventojo Rašto ir popiežiaus
mokymo. Maldininkai pasiekia Loreto Marijos namus auštant. Loreto bazilikos aikštėje
jų laukia gausybė kitų piligrimų. Dalyviai prie karo aviacijos karininkų atneštos
Loreto Mergelės statulos (Loreto Mergelė - visų aviatorių globėja) sukalba pasiaukojimo
maldą ir, kapucinų vienuoliams šlakstant švęstu vandeniu, į žarijas prie statulos
kojų įmeta savo popierinius maldavimų lapelius, kad virtę dūmais pakiltų į dangų.
Šių
metų, 34-sios piligrimystės, tema: „Kristus – tai kažkas kas vyksta dabar“. (Vatikano
radijas)