Popiežiškosios kultūros tarybos trisdešimtmetis

„Nuo pat savo pontifikato pradžios maniau, kad Bažnyčios ir mūsų laikmečio kultūrų dialogas yra gyvybinės reikšmės. (...) Žmogus gali gyventi pilnai žmogišką gyvenimą tik per kultūrą“, 1982 metų gegužės 20-ąją pasirašytame Popiežiškosios kultūros tarybos įsteigimo laiške rašė popiežius Jonas Paulius II.

Jis citavo savo pirmtaką Paulių VI – Evangelija savo šerdimi nėra kultūra, yra nepriklausoma nuo visų kultūrų. Kita vertus, Evangelija priimama žmonių, kurie giliai suaugę su kuria nors kultūra ir Dievo Karalystės kūrimas negali apsieiti be žmonių kultūros elementų. Evangelija yra nepriklausoma nuo kultūrų, bet gali jas persmelkti, duodama didelių vaisių.

Tame pat laiške Jonas Paulius II išvardijo Kultūros tarybos uždavinius: dialoguoti su nekrikščioniškomis religijomis, taip pat su netikinčiais asmenimis; pristatyti Šventajam Sostui ir kitoms dikasterijoms didžiuosius šiuolaikinio pasaulio kultūrinius lūkesčius ir dialogo su jais kelius; dialoguoti kultūros klausimais su vyskupų konferencijomis visame pasaulyje; rengti įvairaus lygio susitikimus ir diskusijas – filosofines, istorines, teologines; bendradarbiauti su analogiško profilio institucijomis, tokiomis kaip UNESCO, dalyvauti tarptautiniuose kongresuose.

Galima pridurti, kad Popiežiškosios kultūros tarybos užduotis taip pat suprasti, kodėl kartais Evangelija ir kultūra konfliktuoja arba kodėl ankstesnis santykis, ankstesnis dialogas nutrūksta.

Birželio 12 dieną, minint Tarybos trisdešimtmetį, Romoje bus surengtas studijų ir diskusijų pusdienis, kuriam vadovaus dabartinis šios Šventojo Sosto institucijos pirmininkas kardinolas Gianfranco Ravasi, dalyvaus kardinolas Paul Poupard, beveik du dešimtmečius vadovavęs Kultūros tarybai ir įgyvendinęs daug svarbių iniciatyvų. Į diskusijas pakviesti Popiežiškųjų akademijų nariai, ambasadoriai prie Šventojo Sosto, kitų Šventojo Sosto dikasterijų nariai. (Vatikano radijas)