Popiežius aukojo Pasaulinio šeimų susitikimo uždarymo Mišias. Kitas šeimų susitikimas vyks 2015 m. Filadelfijoje

Į tą patį Milano Šiaurinį parką, Bresso priemiestyje, kur šeštadienį vyko Šeimų liudijimų ir maldos vakaras, sugrįžęs sekmadienio rytą popiežius Benediktas XVI aukojo septintojo Pasaulinio šeimų susitikimo uždarymo Mišias. Jose dalyvavo net apie 850 tūkst. žmonių. Pabaigoje, prieš Vidudienio maldą, Šventasis Tėvas pranešė, kad kitas – aštuntasis Pasaulinis šeimų susitikimas vyks 2015 m. Filadelfijoje, JAV. Galiausiai prieš pat sekmadienio iškilmės pabaigą, Milane vykusio Pasaulinio šeimų susitikimo organizacinio komiteto vadovas Milano augziliaras vyskupas Erminio de Scalzi paskelbė apie Šventojo Tėvo paramą, pusę milijono eurų, nuo žemės drebėjimo nukentėjusio Italijos regiono gyventojams. Pinigai bus pervesti penkių žemės drebėjimo paliestų vyskupijų labdaros organizacijoms.

Šventojo Tėvo homilija

Broliai vyskupai, garbieji valdžios atstovai, broliai ir seserys! Švęsdami Eucharistijos auką šįryt išgyvename didelio džiaugsmo ir bendrystės akimirkas. Didžiulė minia, atvykusi iš daugybės tautų, susibūrė aplink Petro įpėdinį. Ji puikiai vaizduoja vieną, bet visuotinę, Bažnyčią, kurią įsteigė Kristus ir kuri yra vaisius tos misijos, kurią, kaip girdėjome Evangelijoje, Jėzus suteikė savo apaštalams: „eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28,1819). Su meile ir dėkingumu sveikinu Milano arkivyskupą kardinolą Angelo Scola, Popiežiškosios šeimos tarybos primininką kardinolą Ennio Antonelli, pagrindinius šio septintojo Pasaulinio šeimų susitikimo organizatorius, taipogi jų bendradarbius Milano vyskupus augziliarus ir kitus ganytojus. Džiaugiuosi galėdamas pasveikinti ir čia dalyvaujančius valdžios atstovus. Ypatingai karštai apkabinu jus, brangiosios šeimos! Ačiū, kad dalyvaujate!

Antrajame skaitinyje apaštalas Paulius mums priminė, kad Krikštu gavome Šventąja Dvasią, kuri mus vienija su Kristumi kaip brolius ir padaro mus Tėvo vaikais, taip, kad galime šaukti: „Aba, Tėve!“ (plg. Rom 8,15.17). Tą akimirką mums buvo duotas pradas naujos, dieviškos, gyvybės, kurią turime brandinti iki pat galutinio išsiskleidimo dangaus šlovėje; tapome Bažnyčios nariais, Dievo šeima, „sacrarium Trinitatis“ (Trejybės šventove), - kaip sako šv. Ambraziejus, - „tauta, - kaip moko Vatikano II Susirinkimas, - sujungta Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vienybe“ (Lumen gentium, 4). Švenčiausiosios Trejybės liturginė iškilmė, kurią šiandien švenčiame, mus ragina kontempliuoti šitą slėpinį, o taip pat mus skatina stengtis Trejybės pavyzdžiu gyventi mūsų bendrystę su Dievu ir su žmonėmis. Esame pašaukti priimti ir kitiems perduoti tikėjimo tiesas; gyventi mylėdami vieni kitus ir visus, dalindamiesi džiaugsmais ir vargais, mokydamiesi prašyti atleidimo ir ji suteikti, vertindami įvarais charizmas Ganytojams vadovaujant. Vienu žodžiu, mums suteikta užduotis taip ugdyti bažnytines bendruomenes, kad jos būtų tarsi šeima, atspindinti Trejybės grožį ir evangelizuoti ne tik žodžiu, bet ir, sakyčiau, „spinduliavimu“, išgyvenamos meilės jėga.

Ne tik Bažnyčia, bet ir šeima, sudaryta vyro ir moters santuoka, yra pašaukta būti Vieno Triasmenio Dievo paveikslas. Iš tiesų, pradžioje „Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; vyrą ir moterį; sukūrė juos. Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės“ (Pr 1,27-28). Dievas sukūrė žmogų kaip vyrą ir moterį, turinčius vienodą orumą, bet kartu savitus vienas kitą papildančius bruožus, kad jie abu galėtų būti vienas kitam dovana, kad vienas kitą vertintų ir skurtų meilės ir gyvybės bendriją. Meilė žmogų padaro tikruoju Dievo atvaizdu. Brangūs sutuoktiniai, gyvendami santuokoje jūs vienas kitam dovanojate ne ką nors ar kokią nors savo veiklos dalį, bet visą gyvenimą. Jūsų meilė duoda vaisius pirmiausia jums patiems, nes jūs trokštate vienas kito gerovės ir jos siekiate, džiaugiatės kai dovanojate ir kai patys esate apdovanojami. Meilės vaisius taip pat yra dosnus ir atsakingas vaikų gimdymas, rūpinimasis jais, dėmesingas ir atidus auklėjimas. Meilė duoda vaisius ir visuomenei, nes šeimos gyvenimas yra pirmoji ir nepamainoma visuomeninių dorybių, pagarbos, neatlyginamo aukojimosi, pasitikėjimo, atsakomybės, solidarumo, bendradarbiavimo mokykla. Brangūs sutuoktiniai, rūpinkitės savo vaikais, technikos užvaldytame pasaulyje ramiai ir su pasitikėjimu mokykite juos gyvenimo prasmės, tikėjimo jėgos, išmokykite siekti tikslo ir remkite juos. Tačiau taip pat ir jūs, vaikai, palaikykite gilios meilės ryšius su tėvais, rūpestingais juo globokite, taip pat ir ryšiai su broliais ir seserimis tebūnie jums proga brandinti meilę.

Žmonių šeimą liečiantis Dievo planas savo pilnatvę pasiekė Jėzuje Kristuje, kuris santuoką pakėlė į Sakramento aukštumas. Brangūs sutuoktiniai, ypatinga Šventosios Dvasios dovana Kristus jus įjungia į savąją meilę, paverčia jus savo meilės Bažnyčiai ženklu: ištikimos ir visiškos meilės. Jei sugebėsite priimti šią dovaną, kiekvieną dieną kupini tikėjimo vis iš naujo tardami „taip“, tuomet ir jūsų šeima, Sakramento malonės dėka, Šventosios Nazareto šeimos pavyzdžiu, gyvens kupina Dievo meilės. Brangios šeimos, dažnai maldoje prašykite Mergelės Marijos ir šv. Juozapo pagalbos, kad jus išmokytų taip priimti Dievo meilę, kaip juodu ją priėmė. Jūsų pašaukimas nelengvas, ypač šiandien, tačiau meilė yra nuostabi, ji yra vienintelė jėga, galinti perkeisti pasaulį. Daugybės šeimų liudijimai jums rodo pavyzdį kaip brandinti meilę: reikia palaikyti nuolatinį ryšį su Dievu ir dalyvauti Bažnyčios gyvenime, kalbėtis su kitais, gerbti jų pažiūras, būti pasirengusiems tarnauti, būti kantriems kitų žmonių silpnybėms, mokėti atleisti ir prašyti atleidimo, išmintingai ir nuolankiai iškęsti nesusipratimus, kai jų pasitaiko, tartis dėl vaikų auklėjimo, bendrauti su kitomis šeimomis, būti dėmesingiems vargšams ir atsakingiems visuomenės gyvenime. Visi šitie dalykai ugdo šeimą. Drąsiai pagal juos gyvenkite, tikėdami, kad Dievo malonės remiami sugebėsite mylėti vienas kitą ir visus žmones, kad tapsite gyvąja Evangelija, tikrąja namų Bažnyčia (plg. Apaštalinis paraginimas Familiaris consortio, 49). Dar vieną žodį norėčiau skirti tiems tikintiesiems, kurie nors ir pritardami Bažnyčios mokymui apie šeimą, kenčia dėl skausmingų nesėkmių ir skyrybų. Drąsinu jus pasilikti savo bendruomenėse, o vyskupijas raginu imtis deramų priėmimo ir artumo palaikymo iniciatyvų.

Pradžios knygoje Dievas žmonių porai patiki savąją kūriniją, kad ją saugotų, ugdytų, kreiptų pagal jo planą (plg. 1,27-28;2,15). Šią nuorodą galime suprasti kaip vyro ir moters pareigą bendradarbiauti su Dievu keičiant pasaulį darbo, mokslo ir technikos pagalba. Vyras ir moteris yra Dievo atvaizdas šiame svarbiame darbe, kurį jie turi vykdyti su tokia pačia meilė kaip Kūrėjas. Mes gi matome, kad šiuolaikinėse ekonomikos teorijose dažnai vyrauja utilitaristinė darbo, gamybos ir rinkos samprata. Vis dėlto, Dievo planas ir kasdienė patirti byloja, kad vienakryptė tik asmeninės naudos ir didžiausio pelno siekimo logika nekuria harmoningos pažangos, netarnauja šeimos gerovei, neugdo teisingesnės visuomenės, bet atneša žūtbūtinę konkurenciją, nelygybę, žaloja gamtą, kursto konsumizmą, kenkia šeimai. Utilitaristinė mąstysena įsiterpia ir į žmonių tarpusavio santykius šeimų viduje, paversdama juos nesuderinamais asmeniniais interesais ir tuo pačiu kenkdama visuomenės audinio tvirtumui.

Paskutinis elementas. Žmogus, būdamas Dievo atvaizdas, pašauktas taip pat ilsėtis ir švęsti. Pasakojimas apie sukūrimą baigiasi žodžiais: „Septintą dieną Dievas buvo užbaigęs darbus, kuriais buvo užsiėmęs, jis ilsėjosi septintą dieną nuo visų darbų, kuriuos buvo atlikęs. Dievas palaimino septintąją dieną ir padarė ją šventą, nes tą dieną jis ilsėjosi nuo visų kūrimo darbų“ (Pr 2,2-3). Mums, krikščionims, šventės diena yra sekmadienis, Viešpaties diena, savaitės Velykos. Tai diena Bažnyčios, Viešpaties suburto susirinkimo prie Žodžio ir Eucharistijos aukos stalo, taip kaip mes dabar, kad Jis mus pamaitintų, kad susivienytume su jo meile ir ja gyventume. Tai žmogaus bei jo vertybių diena: bendravimo, draugystės, solidarumo, ryšio su gamta, žaidimų, sporto. Tai šeimos diena, kurią kartu išgyvename šventės prasmę; tai susitikimų, dalijimosi, dalyvavimo Šventosiose Mišiose diena. Brangios šeimos, nepaisant mūsų epochai būdingo subėjimo, neišleiskite iš akių Viešpaties dienos prasmės! Ji yra tarsi oazė, kurioje galime sustoti, mėgautis susitikimu, numalšinti mūsų Dievo troškimą.

Šeima, darbas, šventė: trys Dievo dovanos, trys mūsų gyvenimo matmenys, kuriuos reikia harmoningai suderinti. Jei norime sukurti tikrai žmonišką visuomenę, turime suderinti darbo ir šeimos reiklų laiką, profesiją ir motinystę / tėvystę, darbą ir šventę. Šito siekdami visuomet pirmenybę skirkite buvimo, o ne turėjimo logikai, nes pirmoji kuria, o antroji griauna. Pirmiausia šeimoje, kupiniems tikrosios meilės, reikia ugdyti tikėjimą, tai kas iš Dievo, kas mus vienija su Juo, kad „Dievas būtų viskas visame kame“ (plg. 1 Kor 15,28). Amen.

(Vatikano radijas)