Švenčiausioji Trejybė

Vienuolika mokinių nuvyko į Galilėją, ant kalno, kurį jiems buvo nurodęs Jėzus. Jį pamatę, mokiniai parpuolė ant žemės, tačiau kai kurie dar abejojo. Tuomet prisiartinęs Jėzus prabilo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“. (Mt 28, 16-20)

BENDRYSTĖ

Šis sekmadienis kviečia mus pasinerti į Dievo paslaptį. Dabar ir tik dabar, gavę Šventąją Dvasią, mes galime kalbėti apie Dievą. Tiesa, reikia atsiminti, jog tai ne tas Dievas, kurį mes įsivaizduojame, tačiau Dievas, apie kurį mums pasakojo pas žmones atėjęs Išganytojas. Tai ir ne mūsų protu išmąstytas ir nepavojingas Dievas, kurį sugebame įsivaizduoti ir kaip gamtos jėgas, ir kaip mūsų mintyse esantį gėrio jausmą, tačiau piktinantis savimi patenkintuosius ir neįsivaizduojamas Dievas, kurį mums atskleidė Jėzus. Tai ir ne konservatoriškas ir saugumą teikiantis Dievas, kurį lengvai apribojame tikėjimu ir kultūra, tačiau nuolat stebinantis ir naujų pastangų reikalaujantis Dievas, kurį priėmė ir skelbia Bažnyčia.

Gavėnios ir Velykų laiku mes ypatingai išgyvenome Jėzaus slėpinį, tarsi neatsitraukdami sekėme paskui Jį, priėmėme žavinčią ir nuolat naują žinią, su nuostaba atskleidėme stebuklingus Dievo buvimo su mumis ženklus, minėjome Jėzaus kančią ir tragišką mirtį, su džiaugsmu priėmėme žinią apie Jo prisikėlimą ir pasilikimą su mumis. Galiausiai praėjusį sekmadienį prisiminėme Dvasios galybę, leidžiančią mums suvokti, kad Jėzus yra gyvas ir lieka su mumis.

Ar dabar jau galime tikrai nuoširdžiai pasakyti, kad pasitikime Jėzumi? Ar tikime, kad Jo bendrystė su Tėvu yra paslaptis, apie kurią Išganytojas ne vieną kartą yra pasakęs, kad Jis ir Tėvas yra viena? Jei tai tikime, galime pamėginti įsigilinti į tai, ką Išganytojas yra pasakęs apie Dievą. Jis, kurį mes vadiname „Viešpačiu“, tai yra, Dievu, gali kalbėti apie Dievą ir atskleisti Dievo būties gelmę.

Visais laikais žmonėms tai buvo neįtikėtina paslaptis… Jėzus sako, kad Dievas yra Trejybė, kad jeigu mes išoriškai ir suvokiame, kad Dievas yra vienas, toji vienybė – tai Tėvo ir Sūnaus bendrystės Šventojoje Dvasioje vaisius. Šie asmenys yra tiek nukreipti vienas į kitą, kad iš tiesų yra Viena. Tai labai svarbi žinia mums visiems: Dievas nėra vienatvė, nesikeičianti ir asketiška tobulybė, egoistas, kuriam pakanka vien tik jo paties, bet bendrystė, šventė, šeima, užuojauta, dovana, meilė, troškimas būti kartu.

Šio sekmadienio Mišių Šventojo Rašto skaitiniai mums primena, kad taip pat ir Dievo draugystė su žmonija pasiekė savo viršūnę tada, kai Šventoji Dvasia atėjo pas žmones. Taip Dievas save padovanojo ir žmonėms…

Ar suvokiame, ką reiškia Trejybės paslaptis mūsų gyvenime, mūsų kasdienybėje? Jei Dievas yra bendrystė, tai mes, pakrikštyti Jame ir sukurti pagal Jo paveikslą, esame tos bendrystės paveikslas. Žmogus negali būti vienišas, jam reikalinga bendrystė su kitais, bendrystė su Dievu. Vienatvė žmogui yra nepakeliama, nes tokiu būdu prieštaraujama bendravimo logikai, vadinasi, prieštaraujama pačiam Dievui. Nė vienas žmogus, mėginantis savo gyvenimo kelią praeiti pats vienas, nepajėgs rasti vidinės šviesos, nes, atmesdamas kitų bendrystę, jis tolsta nuo to, ką jam davė pats Dievas.

Turėtume nepamiršti, kad Bažnyčia, didysis Dievo planas, taip pat sukurta pagal Švenčiausiosios Trejybės paveikslą. Kaip Švenčiausioji Trejybė yra asmenų bendrystė, taip ir Bažnyčia, tikinčiųjų bendruomenė, žvelgia į Viešpatį, žvelgia ir į save, kad suprastų skirtumus, įveiktų sunkumus ir kad Vieno Trejybėje Dievo šviesa, vestų mus visus į vienybę vienų su kitais ir su Viešpačiu.

Žmonėms nėra lengva priimti šią tiesą, nes jie moka tik paprasčiausius dalykus. Jie sudeda vienetą, vienetą ir vienetą ir gauna tris. Bet kokia kita lygtis jiems neprieinama. Pats Išganytojas yra sakęs, kad Dievas yra meilė, o meilės neįmanoma sudėti, ją galima tik padauginti, o vienetą dauginant iš vieneto, visada gausime tik vieną. Vieną Dievą…

(Mons. Adolfas Grušas / Vatikano radijas)