Popiežiaus Bendroji audiencija. Dievo „taip“ ir žmogaus „amen“.

Tęsdamas katechezę apie maldą, šio trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams Popiežius kalbėjo apie maldoje susitinkančius Dievo palankumą žmogui ir žmogaus pasitikėjimą Dievu – Dievo „taip“ ir žmogaus „amen“. Apie šitokią maldos dinamiką Popiežius kalbėjo komentuodamas šv. Pauliaus maldą, kurią jis sudėjo į savo antrąjį laišką Korintiečiams: „Tebūna pašlovintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas, kuris guodžia mus kiekviename sielvarte, kad ir mes galėtume paguosti bet kokio sielvarto ištiktuosius ta paguoda, kurią gauname iš Dievo“ (2 Kor 1,3-4).

Paulius gyvena didžiame sielvarte, jam teko pakelti daugybę sunkumų. Tačiau Paulius nė karto nesuvyravo, nes jį palaikė malonė ir Viešpaties Jėzaus Kristaus artumas. Dėl to savąją maldą Paulius ir pradeda šlovinimu bei padėka Dievui, kad jis jo niekada neapleido. Taip pat ir mūsų gyvenime bei kiekvieno krikščionio gyvenimo kelyje netrūksta sunkumų, nesusipratimų ir kančios, - sakė Šventasis Tėvas. Taip pat ir mes nuolatos pasitikėdami Viešpačiu ir kasdien kreipdamiesi į jį malda, jaučiame Dievo paguodą. O tai savo ruožtu sustiprina mūsų tikėjimą, padeda mums išgirsti Dievo tarimą „taip“ žmogui, mums, man; pajusti jo ištikimą meilę, kuri buvo paliudyta Jėzaus Kryžiaus auka.

Tikėjimas niekuomet nebūna žmogaus pastangų rezultatas, bet visuomet yra Dievo dovana. Tai Dievas tardamas mums „taip“, padeda mums gyvenime mylėti Jį ir brolius. Visa išganymo istorija yra laipsniškas šitos Dievo ištikimybės atsiskleidimas. Nepaisant mūsų neištikimybės ir išdavysčių, „Dievo malonės dovanos ir pašaukimas – neatšaukiami“ (Rom 11,29), - sako šv. Paulius laiške Romiečiams. Dievas veikia kitaip nei mes. Jis mus guodžia, mums suteikia jėgų ir apdovanoja viltimi. Jei žmogus santykiuose su kitais žmonėmis, net su šeimos nariais, nesugeba visą laiką dalintis meile, Dievas niekados nepavargsta mus mylėjęs ir niekada jam nepristinga kantrybės. Jo gailestingumas begalinis, jo palankumu, jo nuolat mums tariamu „taip“ mes visada galima pasitikėti.

Į ištikimąjį Dievo „taip“ atsiliepia Bažnyčios „amen“, skambantis kiekvienoje liturgijoje. „Amen“ tai tikėjimo atsakymas, kuriuo užbaigiama kiekviena asmeninės ir bendruomeninė malda, tai mūsų „taip“, kuriuo atsiliepiame į Dievo iniciatyvą. Šis terminas kilęs iš hebrajiško ir aramėjiško žodžio „‘aman”, reiškiančio pastovumą, tikrumą, o tuo pačiu ir tiesos sakymą. Pasižiūrėję į Šventąjį Raštą, matome, kad „amen“ užbaigia psalmes ir laiminimus. Hebrajiškos liturgijos „amen“ perėmė ir pirmosios krikščionių bendruomenės. Apreiškimo Jonui knyga baigiasi: „Amen. Ateik, Viešpatie Jėzau” (Apr 22,20).

Maldoje mes tariame Dievui „taip“. Į Dievo meilę mes atsiliepiame savuoju „amen“, savuoju pritarimu ir ištikimybės įsipareigojimu. Tačiau mes kartu suprantame, kad ir mūsų ištikimybė kyla ne iš mūsų pačių, bet iš Dievo, iš Kristaus paliudytos ištikimybės. Iš Kristaus mes turime mokytis klusnumo Tėvo valiai, kad galėtume tarti kartu su šv. Pauliumi, kad tai ne mes gyvename, bet Kristus gyvena mumyse, - sakė Šventasis Tėvas.

Po katechezės keletu kalbų pasveikinęs audiencijoje dalyvavusias maldininkų grupes, popiežius Benediktas ypatingu sveikinimu ir paguodos žodžiu kreipėsi į žemės drebėjimo ištiktus Italijos gyventojus. „Meldžiuosi už jus visus, - sakė Šventasis Tėvas, - užjaučiu netekusius artimųjų, esu su sužeistaisiais ir netekusiais pastogės. Linkiu, kad jūsų regionas, partyręs tokių sunkių išbandymų, visos tautos solidarumo ir pagalbos dėka kuo greičiau grįžtų į normalų gyvenimą“. (Vatikano radijas)