„Normos kaip atpažinti galimus apsireiškimus ir apreiškimus“

Vatikano leidykla išspausdino dokumentą, kuriame aprašytos „Normos kaip atpažinti galimus apsireiškimus ir apreiškimus“. Tai pirmasis oficialus šių normų publikavimas. Šio dokumento autorė yra Tikėjimo mokymo kongregacija, kurios dabartinis prefektas kardinolas Williams Levada įvade paaiškina dokumento genezę ir paskirtį.

Dokumentą buvo nuspręsta paruošti 1974 metų minėtosios kongregacijos plenarinėje asamblėjoje. 1978 metų vasario 24 dieną jis buvo pasirašytas popiežiaus Pauliaus VI. „Normos“ kaip vertinti vizijas, apreiškimus, pasirodymus, antgamtiškus reiškinius platesne prasme, kaip juos atpažinti ir atskirti nuo netikro misticizmo, buvo išsiuntinėtos vyskupams, tačiau oficialus leidimas nebuvo paskelbtas. Bėgant metams „Normų“ turinys pasirodė įvairiomis kalbomis knygose, kurios nagrinėjo antgamtinių reiškinių temą. Tad derėjo paskelbti autorizuotą „Normų“ versiją lotynų ir kitomis kalbomis.

Pačiose „Normose kaip atpažinti galimus apsireiškimus ir apreiškimus“ pažymima, jog šiandien, skirtingai nei vakar, žinia apie apsireiškimus greitai pasklinda per informacijos priemones, o lengvos keliavimo sąlygos skatina piligrimines keliones. Todėl, reikalui iškilus, ganytojai turi pasisakyti nedelsdami.

Kita vertus, dabartinis mentalitetas ir moksliškai kritiško tyrimo poreikiai verčia performuluoti ankstesnius būdus vertinti antgamtinius reiškinius, leisti ar uždrausti viešą kultą, vienokias ar kitokias pamaldumo formas.

„Normose“ pateikiami pozityvūs ir negatyvūs kriterijai, kurie leidžia bažnytiniam autoritetui – vyskupui, vyskupų konferencijai - geriau suprasti galimai antgamtinio fakto prigimtį.

Pozityvūs kriterijai yra tokie: moralinis tikrumas, atlikus tyrimą, kad antgamtinis faktas tikrai įvyko ar bent jau didelė galimybė, kad įvyko; kad galima pasitikėti šio fakto liudytoju, kad jis sąžiningas, sveikos psichinės pusiausvyros, doro ir pamaldaus gyvenimo; kad apreiškimo turinys nėra klaidingas; kad duoda nuolatinių dvasinių vaisių.

Tarp negatyvų kriterijų minima klaidos apie antgamtinį faktą, Dievui ar Marijai priskiriamos doktrininės klaidos, vis tik atsižvelgiant, kad jos gali būti paties fakto liudytojo pridėtos, gal pačiam nesuprantant; kad yra aiškus pasipelnymo siekis; kad antgamtinio fakto metu ar proga buvo atliekami nemoralūs veiksmai; kad fakto liudytojas turi psichinių sutrikimų.

Šie kriterijai turi būti naudojami visi kartu, tai yra gairės sprendimui, kuris pirmiausia turi būti vyskupo, reikalui esant vyskupų konferencijos, Tikėjimo mokymo kongregacijos ar paties popiežiaus. Jei bendras įvertinimas yra pozityvus, vyskupas leidžia, išmintingai atrinkdamas, tikintiesiems praktikuoti pamaldumo formas, tačiau aiškiai paaiškindamas, kad toks leidimas nėra Bažnyčios pripažinimas. Ir priešingai, jei įvertinimas būtų negatyvus, pirmiausia vietos vyskupui tenka pareiga įsikišti, pataisyti ar pasmerkti klaidas.

Kardinolo Levados įvade taip pat patikslinama apsireiškimų ir apreiškimų vertė. Bažnyčia nuo seniausių laikų moko, kad Dievo savęs apreiškimas per Sūnaus įsikūnijimą yra galutinis. Žmogus yra kviečiamas per tikėjimą atsiliepti į šį apsireiškimą. Todėl visi kiti apsireiškimai privatiems asmenims nieko neprideda Kristaus apsireiškimui. Jų funkcija yra iš esmės pagalbinė: padėti geriau tikėjimą suprasti ir išgyventi tam tikru istoriniu momentu. Tai mums siūloma pagalba, tačiau nėra privalu ja naudotis. (Vatikano radijas)