Popiežiaus bendroji audiencija. „Dievas yra mūsų Tėvas“

Trečiadienio rytą įprastinėje bendrojoje audiencijoje susitikęs su iš įvairių šalių atvykusiomis maldininkų grupėmis, popiežius Benediktas XVI savo kalboje tęsė katechezę apie maldą. Priminęs prieš savaitę komentuotą apaštalo šv. Pauliaus mokymą, kad Šventoji Dvasia mums padeda melstis, šio trečiadienio bendrosios audiencijos katechezėje Popiežius aiškino kodėl mes galime į Dievą kreiptis kaip į Tėvą, kas mus įgalina sakyti, kad Dievas yra mūsų Tėvas.

Šį kreipinį Bažnyčia maldoje naudoja nuo pat pirmųjų savo kelionės žingsnių. Mes jį visų pirma naudojame kabėdami tą maldą, kurios pats Viešpats mus išmokė: „Tėve mūsų... tesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje“. Šis kreipinys taip pat yra pačiame centre to nuostabaus šlovinimo, kurį mums paliko šv. Paulius savo laiško romiečiams aštuntame skyriuje: „Jūs gi esate gavę ne vergystės dvasią, kad ir vėl turėtumėte bijoti, bet gavote įsūnystės Dvasią, kurioje šaukiame: „Aba, Tėve!“ (Rom 8,15). Jėzus yra amžinasis Tėvo Sūnus, tapęs žmogumi. Jame mes tampame Tėvo vaikais. Tikėjimu ir sakramentais mes esame panardinami Kristaus Velykų slėpinyje ir Šventoji Dvasia mums suteikia sūnystės malonę, jos veikimu esame Dievo įvaikinami.

Krikščionybė nėra baimės, bet pasitikėjimo ir mus mylinčio Tėvo meilės religija, - sakė Popiežius ir pridūrė, kad mūsų laikų žmogus ko gero ne visada pakankamai aiškiai suvokia žodžio „tėvas“, kuriuo mes galime kreiptis į Dievą, grožį, didingumą ir gilumą. Taip yra galbūt dėl to, kad tėvo figūra ne visuomet užima jai priklausančią vietą žmogaus gyvenime, o kartais ji įgyja ir negatyvų atspalvį. Tėvo nebuvimas vaiko gyvenime yra rimta mūsų dienų problema, dėl kurios sunku suvokti ir mūsų sūnišką santykį su Dievu.

Dievas yra mūsų Tėvas ir mes jam nesame bevardės, beasmenės būtybės, - sakė popiežius Benediktas. Dievas mus kiekvieną pažįsta vardu. Žinoma, mūsų buvimas Dievo vaikais nėra toks tobulas kaip Kristus buvimas Dievo Sūnumi. Mes turime eiti krikščioniško tobulėjimo keliu, turime artimai sekti Kristų ir juo tobuliau jį seksime, juo gilesnis bus ir mūsų sūniškas ryšys su Tėvu. Šitą fundamentalią tikrovę mes imame suvokti tuomet, kai atsiveriame veikimui Šventosios Dvasios, kuri mus ragina kreipti į Dievą žodžiais: „Aba, Tėve“.

Mes taip pat suprantame, - pridūrė Popiežius, - kad Šventosios Dvasios mumyse sužadinta malda niekados nėra tik individualus veiksmas, bet kad mes visada meldžiamės kartu su visa Bažnyčia. Melsdamiesi, atverdami širdį Dievui, mes tuo pat metu vienijamės ir su visais Dievo vaikais. Širdimi kreipdamiesi į mūsų Tėvą mes niekada nesame vieni. Kas kalbasi su Dievu, tas nėra vienas.

Brangieji, - sakė Šventasis Tėvas baigdamas bendrosios audiencijos katechezę, - mokykimės mėgautis malda, džiugtis buvimo Dievo vaikais grožiu, galėjimu kalbėtis su juo taip, kaip vaikas kalbasi su savo tėvais. Atverkime mūsų maldą Šventosios Dvasios veikimui, kad ji skatintų mūsų širdis šaukti Dievui „Aba, Tėve“ ir kad šis šauksmas perkeistų mūsų mąstyseną ir elgseną, kad mes vis panašėtume į Vienatinį Dievo Sūnų Jėzų Kristų.

* * *

Tarp tūkstančių maldininkų, dalyvavusių šio trečiadienio audiencijoje, buvo ir nedidelis būrys lietuvių, kuriuos popiežius Benediktas pasveikino lietuvių kalba:

„Iš širdies sveikinu piligrimus iš Lietuvos, ypatingai grupę medikų iš Telšių. Šiomis dienomis širdyse atnaujiname troškimą Šventosios Dvasios, kuri Sekminių malone gaivina mūsų gyvenimus. Viešpats jus visus telaimina! Garbė Jėzui Kristui!“ (Vatikano radijas)