Arkivyskupas Zimowski pasisakė Pasaulinės sveikatos organizacijos asamblėjoje

Gegužės 21 -26 dienomis Ženevoje, Šveicarijoje, vyksta Pasaulinės sveikatos organizacijos visuotinė asamblėja, į kurią pakviestos beveik dviejų šimtų pasaulio valstybių delegacijos.

Joje dalyvauja ir Šventojo Sosto delegacija, kuriai vadovauja arkivyskupas Zygmunt Zimowski, Popiežiškosios sveikatos sielovados tarybos pirmininkas.

Gegužės 23 dieną jis pasisakė bendrojoje asamblėjos diskusijoje apie visuotinės sveikatos apsaugos sistemas, kurios solidariai ir lygiai visiems piliečiams teiktų pamatines sveikatos apsaugos ir priežiūros paslaugas.

Pasak arkivyskupo Zimowski, tarptautinė bendruomenė yra įvardijusi tikslą siekti, kad kiekvienoje šalyje veiktų tokios sistemos, leidžiančios piliečiams gauti pagrindines paslaugas už priimtiną kainą, neįsiskolinant. Nors kai kuriose valstybėse padaryta nemaža pažanga, tačiau kelio liko dar daug ir įsipareigojimas įvairiais lygiais turi išlikti. Šventojo Sosto delegacija remia siūlymą įtraukti visuotinės sveikatos apsaugos klausimą į bendresnes aukšto lygio diskusijas apie medicininį ir socialinį vystymasį.

2012 balandžio forume apie visuotinę sveikatos apsaugą, sušauktame Meksikoje, konstatuota, jog valstybės su augančiomis ekonomikomis skiria daug dėmesio tokiai apsaugai ir tai yra padrąsinantis veiksnys. Tačiau, akcentavo arkivyskupas Zimowski, geresnė tų valstybių piliečių sveikata nepriklauso tik nuo ekonominių resursų, bet ir nuo gerų politinių programų. Šventojo Sosto delegacija įsitikinusi, kad kuriant visuotinę sveikatos apsaugos sistemą tuo pačiu reikia siekti tokių vertybių, kaip lygybė, žmogaus teisės, socialinis teisingumas.

Kita vertus, jei žemo ir vidutinio uždarbio šalys parodė, kad pažanga sveikatos apsaugos srityje nėra tik aukšto uždarbio lygio valstybių prerogatyva, joms vis tik reikia industrializuotų ir išsivysčiusių valstybių pagalbos – technologinės ir finansinės. Čia labai svarbus tarptautinis solidarumas.

Trečias Popiežiškosios sveikatos sielovados tarybos pirmininko paminėtas dalykas buvo tai, kad sveikatos apsauga nėra tik valstybinio aparato uždavinys. Jam reikia pilietinės visuomenės paramos. Valstybės taip pat turėtų pripažinti ir remti tas iniciatyvas, kurios spontaniškai gimsta iš įvairių socialinių susivienijimų ar jėgų, siekiant padėti žmonėms. 120 000 katalikų Bažnyčios socialinių ir medicininių institucijų, įkvėptų artimo meilės, yra pilnavertė šių susivienijimų dalis, veikianti sveikatos srityje.

Šiuo požiūriu daugelyje žemesnio išsivystymo valstybių katalikų Bažnyčia yra strateginis partneris sveikatos apsaugos srityje. Neretai katalikiškos institucijos veikia atokiausiose vietovėse tarp skurdžiausių populiacijos sluoksnių, kurie kitaip neturėtų galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugų.

Jų veikla nusipelno pripažinimo, o vyriausybės ir tarptautinės agentūros, atsižvelgdamos į jų specifiškumą, neturėtų versti jas dalyvauti morališkai joms nepriimtinuose veiksmuose. (Vatikano radijas)