EŽTT sprendimas dėl buvusio kunigo atleidimo iš katalikų religijos mokytojo pareigų

Gegužės 15-ąją dieną Europos žmogaus teisių teismas paskelbė sprendimą Fernandez Martinez prieš Ispaniją byloje. Teismas nusprendė, jog Fernandezo Martinezo atleidimas iš katalikų religijos mokytojo pareigų buvo teisėtas.

EŽTT komunikate aprašomi pagrindiniai faktai. Jose Antonio Fernandez Martinez, gimęs 1937 metais, 1961 metais gavo kunigo šventimus, tačiau 1984 metais kreipėsi į Šventąjį Sostą prašydamas atleidimo, o metais vėliau sudarė civilinę santuoką ir sulaukė penkių vaikų.

Nuo 1991 metais dirbo valstybinėje mokykloje katalikų religijos mokytoju, pritariant Kartaginos, kurios teritorijoje jis gyveno, diecezijos vyskupui, kaip numatyta pagal valstybės ir Bažnyčios Ispanijoje susitarimą.

1996 metais viename žurnale pasirodė straipsnis, kuriame Fernandez Martinez pristatomas kaip judėjimo už pasirenkamą celibatą narys, judėjimas taip pat išreiškė Bažnyčios pozicijai prieštaraujančias nuostatas apie abortą, seksualumą, skyrybas, kontracepciją, kitas Bažnyčios disciplinos normas. Po šio straipsnio Kartaginos vyskupas nusprendė nepritarti darbo sutarties pratęsimui su buvusiu kunigu, kaip tik 1997 metais gavusio atleidimą iš Šventojo Sosto su patikslinimu, kad viešas katalikų tikybos mokymas yra leistinas su vyskupo pritarimu.

Fernandez Martinez nesutiko su tuo ir kreipėsi į teismą, tvirtindamas, kad jis yra diskriminuojamas dėl savo civilinės šeimyninės būklės bei priklausymo anksčiau minėtai asociacijai. Tuo tarpu Kartaginos vyskupas gynė savo kompetenciją pritarti tokiems kandidatams, kurių asmeninė situacija nekontrastuoja su katalikų religijos mokytojo darbu, nekelia papiktinimo.

Po ilgo proceso Ispanijoje byla 2007 metais atkeliavo į Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre, kuris problemą suformulavo taip – ar Ispanijos valstybė pirmenybę turėjo teikti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, kuria vadovaujasi Strasbūro teismas, 8 skirsniui, ginančiam privatų gyvenimą, ar 9 ir 11 skirsniams, kurie gina religijos ir asociacijos laisvę.

Strasbūro teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Ispanijos valstybė, religiškai neutrali, nesprendžia tokių klausimų, kaip kunigų celibato pagrįstumas. Religinių ir moralinių sąlygų, dėl kurių religijos mokytojo darbo sutartis sudaroma arba nesudaroma, apibrėžimas yra religinio autoriteto kompetencija, nors mokytojas ir dirba valstybinėje mokykloje. Teismo nuomone, vyskupas nepritardamas sutarties sudarymui su buvusiu kunigu savo kompetencijos neviršijo ir pagarbos privačiam gyvenimui principo nepažeidė.

Pasak byloje trečiųjų teisėmis dalyvavusios nevyriausybinės organizacijos „Europinio teisės ir teisingumo centro“ pranešimo, Strasbūro teismo sprendimas yra svarbus religijos laisvei ir Bažnyčios laisvei.

Galima pridurti, kad panašių bylų pasitaikė ir kitose šalyse, Didžiojoje Britanijoje ar Vokietijoje. Katalikiškose ar, plačiau žiūrint, krikščioniškose švietimo įstaigose, humanitarinėse organizacijose dirbę asmenys protestuodavo dėl atleidimo iš darbo, paaiškėjus, kad jų gyvenimo situacija ar asmeninės nuostatos stipriai kontrastuoja su jų darbovietės nuostatomis ar tikslais. Pasak atleistųjų, tai diskriminacija, ypač jei tos institucijos daugiau ar mažiau finansuojamos viešais pinigais. Strasbūro teismo sprendimas Fernandez Martinez prieš Ispaniją byloje įneš daugiau aiškumo. (Vatikano radijas)