Jėzuitai Nepale – švietėjai ir mokslininkai

Šiomis dienomis Nepalo jėzuitai mini šešiasdešimties metų jubiliejų nuo įsikūrimo šioje Azijos šalyje, ilgą laiką neprieinamoje svetimoms akims ir keliauninkams, buvusioje induistinėje karalystėje, tik nuo 2007 metų tapusiai konstitucine respublika. Jubiliejiniai renginiai vyksta Katmandu, Nepalo sostinėje, praneša žinių agentūra Fides: čia Nepalo jėzuitai surengė trijų dienų asamblėją, o sekmadienį, gegužės 6 dieną, buvo aukojamos iškilmingos šventosios Mišios šv. Ksavero kolegijoje. Šiuo metu Nepale yra apie septynios dešimtys jėzuitų, iš kurių apie trisdešimt dar formacijos etape.

Kai XX amžiaus viduryje valdovo kvietimu jėzuitai atvyko į Nepalą, jie buvo pirmieji misionieriai įkėlę koją į šią teritoriją po pusantro šimto metų, Nepalo karalystei nutraukus izoliacijos politiką. Jėzuitus pakvietęs Rana dinastijos valdovas norėjo, kad jie pradėtų kurti tai, ką šiandien vadiname viešojo švietimo sistema.

Ilgą laiką Nepale mokyklų visai nebuvo, tik kilmingųjų ir turtingųjų atžalos galėjo vykti mokytis į Indiją ar į Europą. Aukštesnių kastų vaikai susipažindavo su induizmu ir sanskritu vienuolynuose. Buvo manoma, kad plačiajai liaudžiai išsilavinimas nereikalingas. Pirmoji mokykla pačiame Nepale buvo įkurta 1918 metais, tačiau ir ji buvo rezervuota tik keliems tuzinams kilmingųjų vaikų.

Vis dėlto pasaulis keitėsi ir Nepalas negalėjo nuo šių pokyčių atsiriboti. Todėl vienas iš paskutiniųjų Rana dinastijos atstovų Mohan Shamsher, kurį galima laikyti savotišku „apšviestuoju valdovu“, dėmesį atkreipė į kaimyninėje Indijoje besidarbuojančius jėzuitus ir puikią reputaciją nusipelniusias jų modernias mokyklas ir mokymo metodus.

Nuo šio momento Nepalo istorijoje atsiranda ir tėvo jėzuito iš JAV Marshall Moran (1906-1992) vardas. Gavęs kvietimą, jis pirmasis 1949 metais pėsčiomis pasiekė Katmandu ir su Mohan Shamsher aptarė mokyklos steigimo planą. Tuo metu Nepalas dar buvo uždaras užsieniečiams ir ypač krikščionių dvasininkams. Dėl perversmo ir politinių neramumų mokyklos atidarymo planus teko šiek tiek atidėti, tačiau situacijai nurimus pirmieji trys jėzuitai pradėjo savo darbą.

Pradžia buvo kukli, daug kas santūriai ir nepatikliai žiūrėjo į svetimšalius. Tačiau per keletą metų padėtis pasikeitė. Šiandien mokykloje studijuoja apie 1700 mokinių, o jos reputacija tokia, kad gali priimti mažiau nei dešimt procentų visų norinčių. Jėzuitai taip pat visada rūpinosi, kad mokykla netaptų tik auštųjų socialinių klasių vaikų vieta, tačiau, laužydami stiprius stereotipus, duodavo stipendijas ir priimdavo gabumus mokslui parodžiusius varguolių vaikus.

Tėvas Marshall Moran ilgus metus buvo tiek mokyklos, tiek aplink jėzuitų misiją besivystančių socialinių iniciatyvų ir institucijų centre. Savotiškas kuriozas yra ir tai, kad jis tapo radijo pradininku Nepale. Įrengęs mėgėjišką radijo stotį ilgą laiką buvo vienintelis radijo balsas tolimajame Nepale, o jo šaukinį žinojo tūkstančiai radijo mėgėjų iš viso pasaulio. Radijo stotis leido t. Moran perduoti pasauliui kai kurias naujienas iš Nepalo, kurios kitaip nebūtų pasiekusios pasaulio, paprašyti pagalbos po žemės drebėjimo arba padėti išgelbėti nelaimėje atsidūrusių alpinistų grupę.

T. Moran gyvenimas ir darbas Nepale buvo įvertintas dideliais apdovanojimais ir pripažinimais, tačiau greta jo buvo daug kitų jėzuitų tėvų. Iš jų galima paminėti Thomas Gafney, kelias dešimtis metų atidavusį patiems vargingiausiems, į visuomenės pakraščius nustumtiems, turintiems prikausomybes žmonėms. Jis įkūrė pirmuosius Nepale socialinės pagalbos centrus. Tokių jėzuitų tėvų kaip John Locke, Lud Stiller, Cap Miller surinkti duomenys apie nepaliečių istoriją, kultūrą ir religiją yra labai vertingi visiems šio krašto tyrinėtojams.

Kaip minėta, ilgą laiką Nepalas buvo induistinė karalystė, kurioje induizmas buvo valstybės religija, kitas religijas uždraudžiant propaguoti. Šis draudimas galiojo ir jėzuitams, kurie viešai nepamokslavo. Vis tik per individualius kontaktus su krikščionybę susipažinę nepaliečiai panorėdavo priimti ją priimti ir tėvai jėzuitai juos pakrikštydavo. Šiandien Nepalo katalikų bendruomenė sudaryta iš 7-8 tūkstančių tikinčiųjų, jiems įsteigtas apaštalinis vikariatas.

Vis dėlto atsisakius monarchijos ir valstybinės religijos, įsteigus konstitucinę respubliką, kurios viena iš kolonų yra sąžinės laisvė, religijos laisvės situacija Nepale išlieka ne pati geriausia. Pastaraisiais keletą metų stiprino pozicijas induistų radikalai, kurie stengiasi toliau drausti ir kriminalizuoti kitų religinių įsitikinimų skleidimą. (Vatikano radijas)