Apklausa: Jaunimui tikėjimas – asmeninis apsisprendimas

Gegužės 7 d. Romoje prasidėjo XII Europinis kongresas skirtas katechezei. Jo tema – „Krikščioniškoji iniciacija naujojo evangelizavimo perspektyvoje“. T. Luc Mellet, Prancūzijos Nacionalinės katechezės ir katechumenato tarnybos vadovas, pristatė Europoje atlikos apklausos apie krikščionišką iniciaciją rezultatus.

Tikėjimas yra susitikimas su prisikėlusiu Jėzumi Kristumi, kurį galima pajusti Bažnyčioje, Jo Mistiniame Kūne. Tačiau šis susitikimas su gyvuoju Kristumi visada įvyksta per asmeninį ar bendruomeninį susitikimą su jau tikinčiais žmonėmis. Katechezė yra tikėjimo perdavimas, vykstantis Bažnyčioje.

Apklausa padėjo atskleisti kai kuriuos teigiamus tikėjimo perdavimo vaikams ir jaunimui aspektus, o probleminės sritys turėtų būti peržvelgtos, siekiant pagerinti krikščionišką formaciją ir identifikuoti reikalingų veiksmų kryptį.

Tyrimo metu buvo išskirtos pagrindinės temos. Visų pirma, apžvelgta tiesioginė aplinka ir jos poveikis vaiko įvesdinimui į krikščionių bendruomenę. Taip pat nagrinėta krikščioniškos bendruomenės bei liturginio gyvenimo įtaka, bei asmeninė tikėjimo kelionė.

Apklausa parodė, jog tiesioginė aplinka t.y. šeima ir draugai yra ypatingai svarbūs tikėjimo kelionėje. Šeima yra pirmoji vieta, kur vaikai susipažįsta su tikrove, taigi ir su Dievu bei Bažnyčia. Sekmadienio, Kalėdų, Velykų ir kitų liturginių švenčių minėjimas šeimoje daro teigiamą poveikį vaiko tikėjimo kelionėje bei išlieka svarbus net ir paauglystės metais. Be to, ne tik šeima įtakoja vaiko religinį gyvenimą, bet ir jaunuolio domėjimasis tikėjimo klausimas ar dalyvavimas bažnytinėje veikloje gali paskatinti tėvus, brolius bei seseris pagilinti religines praktikas. Tyrimo dalyviai pažymėjo, kad šeimos narių dalyvavimas katechetiniuose susitikimuose yra teigiama, tačiau nedažnai pasitaikanti patirtis.

Draugai dažnai paminėti antroje pagal svarbą vietoje kaip tikėjimo liudytojai ar atitolintojai. Vaikams, paaugliams ir jaunimui svarbu išgyventi savo tikėjimą kartu su bendraamžiais. Jei draugai neina į Mišias, jos tampa nepatrauklios ar netgi našta.

Mokyklos vaidmuo yra įvairialypis priklausomai nuo to, ar mokykla valstybinė, ar privati katalikiška. Pastebėta, kad katalikiškos mokyklos padeda įvesti į krikščionišką tikėjimą, nes jose sukuriama aplinka, kur krikščioniški simboliai ir kalba yra normalu. Taip pat su krikščioniška kultūra susiduriama ne tik tikybos pamokų ar katechezės metu, bet ir dėstant kitus dalykus bei švenčiant krikščioniškas šventes. Tyrimas pabrėžė mokytojų ir jų asmenybių svarbą, supažindinant vaikus su Bažnyčios gyvenimu bei asmeniniame ryšyje su Dievu.

Nuo tikėjimo paauglystėje atitolstama ne tik dėl to, kad bendraklasiai yra netikintys ir vengiama išsiskirti iš grupės, bet ir dėl spaudimo ir poreikio daug mokytis. Dalyvavimas įvairių grupių ir judėjimų veikloje padeda augti tikėjime. Apklausos dalyviai pabrėžė, kad svarbu ir praktinė naudinga veikla, o ne tik susitikimai diskusijoms ir apmąstymams.

Susidūrimas su skirtingomis pažiūromis yra svarbus asmeniniam tikėjimo vystimuisi. Sekuliarizuota ir antikrikščioniška visuomenė, kitos religijos bei mokslas gali pasiūlyti kitokius atsakymus į gyvenimo klausimus ir tuo pačiu paskatinti geriau pažinti savą tikėjimą.

Apklausos dalyviai pabrėžė, kad yra bendruomenė, kur vaikai gali rasti tikinčių bendraamžių bei suaugusių, yra ypatingai svarbi krikščioniško identiteto formacijai. Vaikams ir jaunimui yra svarbu matyti kunigų, mokytojų bei aktyvių tikinčiųjų pavyzdį.

Tuo tarpu katechezės vertinimas skiriasi įvairiuose kraštuose. Tikybos kursai dažnai buvo laikomi nuobodžiais. Tyrimo dalyviai minėjo, kad katechezės metu naudota papildoma audiovizualinė medžiaga bei istorijos apie žymias asmenybes kelia didesnį susidomėjimą vaikų tarpe. Katechezės turinys buvo retai cituojamas apklausos metu ir tai kelia klausimą, kaip būtų galima geriau perteikti Bažnyčios doktriną.

Apklausa padeda suprasti, kaip liturginis gyvenimas gali uždegti tikėjimui arba atvirkščiai atitolinti nuo religijos. Krikščioniškos iniciacijos kelionėje svarbu suprasti tai, kas sakoma Mišių metu ir ką tai reiškia. Mišioms turi būti rūpestingai pasirengiama, kad jos taptų susitikimu su gyvuoju Dievu, o ne priverstine nuobodybe. Pirmosios Komunijos ir Sutvirtinimo sakramentų šventimas yra ypatingas momentas vaikų, šeimos ir bendruomenės gyvenime.

Tiek vaikai, tiek paaugliai pabrėžė, kad asmeninės tikėjimo kelionės metu jiems labai svarbu asmeniškai apsispręsti. Tai laisvės momentas, kai kiekvienas turi priimti tai, kas jiems perduodama ir atrasti savo asmenines priežastis atsakyti Dievui taip. Jaunimui svarbu, kad tikėjimas būtų jų asmeninis apsisprendimas, o ne kažkokia protėvių tradicija. Jie nori atrasti atsakymus į egzistencinius klausimus apie Dievą, kančią, gyvenimą po mirties, gėrį ir blogį. Jei tikėjimas ir katechezė negali pateikti atsakymo į šiuos klausimus, jaunimas nusivilia religija ir pasitraukia iš Bažnyčios. Atitolę nuo tikėjimo apklausos dalyviai tvirtino neradę nei atsakymų į jiems svarbius klausimus, nei žmonių, kurie būtų padėję jiems dvasinėje kelionėje.

Tyrimą atliko XII Europinio kongreso apie katechezę parengiamoji darbo grupė. Jame dalyvavo vaikai, jaunimas, tėvai bei seneliai ir buvo apklausta daugiau nei 3600 žmonių įvairiose šalyse. (Vatikano Radijas)