Benediktas XVI: katalikų universitetas ne moko profesijos, bet ruošia misijai

Ketvirtadienį priešpiet popiežius Benediktas XVI buvo nuvykęs į penkiasdešimtąsias metines minintį, Romos miesto šiaurės – vakarų pakrašty įsikūrusį, Italijos katalikų universiteto Medicinos ir chirurgijos fakultetą bei universitetinę Agostino Gemelli kliniką; susitiko su akademine bendruomene, klinikos personalu ir pacientais. Sveikindamas fakulteto ir klinikos bendruomenę, Šventasis Tėvas pasidalijo keletu minčių apie mokslo ir tikėjimo santykį, apie krikščionybės vaidmenį dabartiniame kultūros kontekste.

Mūsų laikais empiriniai mokslai pakeitė pasaulio suvokimą ir paties žmogaus savivoką, - sakė popiežius Benediktas. Nauji atradimai, sparčiai vykstančios technologinės inovacijos kelia pasididžiavimą, bet dažnai ir nerimą. Mokslo žinių sukelto optimizmo fone matome mąstymo krizės šešėlius. Žmogus turi daugybę priemonių, bet jam stinga tikslų. Šiuolaikinio žmogaus mąstyseną dažnai sąlygoja redukcionizmas ir reliatyvizmas, dėl kurių jis nesugeba suvokti daiktų ir reiškinių prasmės; techninių galimybių apakintas, jis užmiršta prasmės ieškojimo akiratį. Nuvertinant prasmės suvokimo svarbą, silpnėja ir etinių - vertybių normų reikšmė. Tai kas dar neseniai buvo europinės kultūros ir pažangos versmė, šiandien nustumta į šalį.

Anksčiau – quaerere Deum – Dievo ieškojimas, tuo pačiu reiškė būtinumą gilintis ir į sekuliariąsias mokslo sritis, apėmė visą pažinimo akiratį. Moksliniai tyrimai ir prasmės ieškojimas, nors turi savas epistemologines ir metodines fizionomijas, iš tiesų teka iš to paties šaltinio – iš Logoso, iš kurio kilusi visa suskurta tikrovė ir kuris išmintingai vadovauja istorijai. Vien techninė – praktinė mąstysena kelia rimtą grėsmę, jog bus sujaukta pusiausvyra tarp to, kas techniškai įmanoma ir to, kas gera moraline prasme.

Popiežius pabrėžė, kad krikščionybė – Logoso religija – neatriboja tikėjimo nuo racionalumo, bet viso pasaulio kilmę ir prasmę priskiria kuriančiajam Protui, kuris nukryžiuotame Dieve apsireiškė kaip meilė ir kuris mus kviečia eiti Dievo ieškojimo keliu, sakydamas: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“. „Šio kelio tikslas yra tai, ko žmogus labiausia trokšta, - komentuoja šv. Tomas Akvinietis, - o labiausiai jis trokšta dviejų dalykų; pirmiausia, kaip būdinga jo prigimčiai, tiesos pažinimo; antra, kaip viskam būdinga, jis trokšta būti ir neišnykti, trokšta pasilikti būtyje. Kristuje yra viena ir kita. Tad jei ieškai geriausios išeities, priimk Kristų, nes jis yra kelias“.

Čia paaiškėja ir nepamainomas Katalikų universiteto vaidmuo, - sakė popiežius Benediktas. Jame lavinimas suderintas su tarnavimu žmogui; kokybiškos mokslinės kompetencijos kūrimas vyksta naudojantis turtingu ankstesnių kartų sukauptos išminties paveldu. Katalikų universitetas ne moko profesijos, bet ruošia misijai; Gerojo Samariečio pavyzdžiu moko kenčiančiame žmoguje atpažinti Kristaus veidą. Tai ypač aktualu medicinos fakultete, kuriame toks transcendentiškas žmogiškumas tai ne tuščias šūkis, bet kasdien su pasiaukojimu taikoma gyvenimo norma, - pabrėžė Popiežius ir paskutinę savo kalbos dalį skyrė Gemelli klinikos pacientams, sakydamas, kad šioje ligoninėje jie visada susilauks deramos globos ir meilės, nes jų veiduose atsispindi kenčiančio Kristaus veidas. (Vatikano radijas)