Sekmadienį po pietų, Prancūzijos Coutances vyskupijos katedroje, Šventųjų skelbimo
kongregacijos prefekto kardinolo Angelo Amato aukotų Mišių metu buvo paskelbtas palaimintuoju
kankinys, aštuonioliktajame amžiuje gyvenęs vienuolis premonstratas Petras Adrianas
Toulorge.
Būsimas palaimintasis gimė 1757 m. Normandijos valstiečių šeimoje.
Baigęs savo gimtosios Coutances vyskupijos seminariją, 1781 m. priėmė kunigo šventimus
ir buvo paskirtas Doville parapijos vikaru. Tos parapijos klebonas priklausė regulinių
kanauninkų premonstratų bendruomenei. Jo pavyzdžio paskatintas premonstratu tapo ir
jaunasis kunigas Toulorge. Vienuolio įžadus jis davė 1787 m.
Nelaukta kryptimi
jo gyvenimą pasuko 1789 m. prasidėjusi Prancūzų revoliucija. Kun. Petras Adrianas
Toulorge nebuvo niekaip susijęs nei su sena valdžia, nei su revoliucijos priešininkais,
tačiau, kaip netrukus paaiškėjo, jam teko sumokėti gyvybe vien už tai, kad jis kunigas.
Iš
pradžių jis naują tvarką pasitiko netgi su tam tikru teisiojo žmogaus naivumu. Kai
revoliucinė valdžia paskelbė konfiskuojanti vienuolijų turtą, kunigas Toulorge, matydamas,
kad vienas jų bendruomenės narys bando dalį konfiskuojamo turto pasisavinti, pranešė
apie vagystę valdžiai. Nieko nelaimėjęs, jis pasitraukė iš viešumos ir ėmėsi kiek
galėdamas tarnauti žmonių sielų išganymui. Revoliucinė valdžia greit ėmėsi represijų
prieš ištikimybės naujai valdžiai neprisiekusius dvasininkus. Kun. Petras Adrianas
Toulorge išsigandęs nusprendė bėgti Angliją, tačiau vos pasiekęs jos krantus, suprato,
kad savanoriška tremtis nesuderinama su jo kunigišku pašaukimu, ir tuoj pat grįžo
į Prancūzija. Tačiau čia neužilgo jis buvo suimtas ir teisiamas kaip į užsienį bėgęs
išdavikas. Po beveik metus trukusio įkalinimo ir ilgo teismo proceso, 1793 m. rugsėjo
22 d. kun. Petras Adrianas Toulorge buvo nuteistas mirties bausme. Spalio 3 d. atvestas
prie giljotinos jis tarė: „Į Tavo rankas, Dieve, atiduodu savo sielą“. (Vatikano
radijas)