Pietų Korėjoje rekordinės Velykos

Galbūt nėra tokios kitos šalies pasaulyje, kaip pietų Korėja, kurioje per pastarąjį pusę šimto metų būtų tiek atsivertimų į Kristų, rašoma italų katalikų dienraščio „l’Avvenire“ straipsnyje, kurio autorius yra italų misionierius Piero Gheddo. Korėja tapo ne tik „ekonomikos tigru“, bet ir „Bažnyčios tigru“.

Duomenys iškalbingi. Demografiškai nuo 1960 metų iki 2010 metų gyventojų skaičius padvigubėjo, šiuo metu siekia apie 48 milijonus. Krikščionių skaičius padidėjo nuo 2 procentų iki 30 procentų. Katalikų tarp jų yra apie penkis – galbūt pusšešto milijono. Jei prieš keliasdešimt metų kunigų buvo vos 250, dabar jų yra apie 5000.

Jau kelis dešimtmečius katalikų Bažnyčia pietų Korėjoje gali vadintis konvertitų Bažnyčia. Kiekvienoje parapijoje kasmet pakrikštijama po kelis šimtus suaugusiųjų, dažniausiai įtikėjusių budistų, ypač miestuose. Katalikų bendruomenė ženkliai auga kiekvienais metais, 2008 metais jie peržengė 10 procentų šalies gyventojų. Kardinolas Nicolas Cheong Jin-suk, Seulo katalikų arkivyskupas, tvirtino, kad vos per dešimt metų katalikų skaičius šalyje nuo trijų milijonų išaugo iki, kaip minėta, penkių.

Pietų Korėjoje religijos laisvė yra pilnai gerbiama. Kodėl krikščionybė yra patraukli korėjiečiams? Be asmeninių, širdies motyvų, galima paminėti ir kelis socialinius – visų žmonių lygybės idėja, aiškesnė ir žmogaus ieškojimus labiau atitinkanti dievybės idėja, palyginus su budizmu ar konfucionizmu, kuriuos daug kas laiko ne religijomis, o žmogiškos išminties sistemomis.

Vienos parapijos klebonas Paul Kim Bo Rok misionieriui pasakojo, jog jo parapijoje dirba du kunigai ir keturios vienuolės. Tačiau didžiąją misijos ir religinio ugdymo darbo dalį atlieka pasauliečiai, pavieniai katechetai arba įvairių judėjimų nariai. Kiekvienais metais parapijoje du ar tris kartus švenčiami kolektyviai krikštai, kurių metų pakrikštijama po du ar tris šimtus suaugusiųjų. Pastarieji turi praeiti vienerių metų trukmės katechumenatą, pasiruošimo ir formacijos laikotarpį. Tai gal per mažai, tačiau norinčių gauti krikščionišką religinį ugdymą skaičius kitaip neleidžia. Todėl pasikrikštiję raginami stoti į bažnytinius judėjimus, kad grupėje ir su kitais galėtų gilinti ir stiprinti tikėjimą, kad išmoktų maldos ir bažnytinio gyvenimo taisyklių. Į religinius įsipareigojimus yra žiūrima rimtai. Toks korėjiečių mentalitetas: priimti ir įsipareigoti viskam, arba nepriimti ir visai atsitraukti.

Per šias Velykas, balandžio 8 dieną, Korėjoje ir kitose misijų šalyse dešimtys tūkstančių katechumenų tapo Bažnyčios nariais. Mums, senajame Europos kontinente išgyvenantiems tikėjimo krizę, toks Šventosios Dvasios veikimas jaunose Bažnyčiose yra velykinės vilties ir džiaugsmo injekcija. Neturime būti pesimistais dėl krikščionybės ir katalikų Bažnyčios ateities, rašo italų misionierius. (Vatikano radijas)