Be amžiaus sukakties, netrukus sueis pontifikato septintosios metinės. Kai Joseph
Ratzinger, jau būdamas garbingo amžiaus, buvo išrinktas popiežiumi daugelis klausė
ar po ligos paženklinto jo didžiojo pirmtako prasidedantis pontifikatas galės būti
intensyvus ir ilgas; ar teologas, daug metų įsakmiai vadovavęs už doktrininius klausimus
atsakingai dikasterijai, gebės atlikti jam tekusį visiškai skirtingą visuotinės Bažnyčios
vyriausiojo ganytojo uždavinį.
T. Federico Lombardi, SJ, Vatikano radijo generalinis
direktorius, vadovaujantis taip pat Vatikano televizijos centrui ir Šv. Sosto Spaudos
salei, popiežiaus sukakčių proga atkreipė dėmesį į pontifikato septynerių metų vaisius:
šiame laikotarpyje buvo dvidešimt trys tarptautinės popiežiaus kelionės į dvidešimt
tris kraštus. Įvyko dvidešimt šešios kelionės į Italiją, keturi Vyskupų sinodai Vatikane,
trys Pasaulinės Jaunimo Dienos, išleistos trys enciklikos, pasakyta daugybė kalbų,
atlikti kiti magisteriumo veiksmai. Buvo švęsti teminiai Pauliaus ir Kunigų metai.
Matėme kaip Popiežius, drąsiai, nuolankiai, tačiau ryžtingai, pagal evangelinę
dvasią, ėmėsi spręsti sudėtingas situacijas, kaip, pavyzdžiui, krizę, kurią sukėlė
seksualinio piktnaudžiavimo skandalai Bažnyčioje. Skaitėme jo veikalą „Jėzų iš Nazareto“
ir interviu „Pasaulio šviesa“, kas buvo tikrai nauja ir neįprasta. Tačiau labiau už
bet ką kitą, galėjome mokytis iš jo nuoseklaus ir pastovaus mokymo, jog jo tarnystės
Bažnyčiai ir žmonijai prioritetas yra kreipti žmonių gyvenimus į Dievą, į tą Dievą,
kuris mums leido pažinti Jėzų Kristų; kad tikėjimas ir protas vienas kitą papildo
ieškant tiesos, atsakant į kiekvieno žmogaus gvildenamus lūkesčius ir keliamus klausimus;
kad Dievo užmiršimas ir reliatyvizmas yra didžiausias nūdienos pavojus. Už viską esame
dėkingi ir su juo toliau žengiame į Pasaulinį šeimų susitikimą, link Artimųjų Rytų,
link Vyskupų sinodo, kurio tema bus naujasis evangelizavimas, link Tikėjimo metų:
Dievo rankose, Dievo ir jo Bažnyčios tarnystėje. (Vatikano radijas)