Velyknakčio Mišios. Kristus yra naujoji Dievo diena

Exultet iam angelica turba caelorum: exultent divina mysteria: et pro tanti Regis victoria tuba insonet salutaris - Tedžiūgauja dangaus angelų minios! Tebūna džiaugsmingai švenčiamos dieviškos paslaptys, ir tesveikina Karaliaus pergalę skardūs trimitai! – skambėjo senovinė džiaugsmo giesmė „Exultet“ šeštadienio naktį šv. Petro bazilikoje Romoje, kaip ir visame katalikiškame pasaulyje, švenčiant didįjį Velykų, Kristaus prisikėlimo slėpinį.

Velykos yra naujosios kūrinijos šventė. Jėzus prisikėlė ir daugiau nemirs. Išlaužė duris į naują gyvenimą, nepažįstantį nei ligos, nei mirties. Priėmė žmogų į patį Dievą, - Velyknačio homilijoje kalbėjo Benediktas XVI. – Taip žmogui atsivėrė nauja dimensija. Kūrinija tapo didesne ir platesne. Velykos yra naujos kūrinijos diena ir būtent todėl Bažnyčia šią dieną pradeda su liturgija apie senąją kūriniją, kad gerai suvoktumėme naująją.

Velykinio budėjimo Žodžio liturgijoje skaitomas pasakojimas apie pasaulio sukūrimą. Jame, anot Šventojo Tėvo, išskirtini du dalykai. Pirma, kūrinija pristatoma kaip visuma, kurios dalis yra laikas. Septynios dienos simbolizuoja visumą, kuri vystosi laike. Jos orientuotos į septintąją dieną, visų kūrinių laisvės Dievui ir vienas kitam dieną. Kūrinija yra orientuota į Dievo ir kūrinio bendrystę. Antra, pirmieji Dievo žodžiai kūrimo pasakojime yra „Tebūna šviesa!“. Pasakojimas pradedamas nuo šviesos sukūrimo, nors saulė ir mėnulis bus sukurti tik ketvirtąją dieną. Jie vadinami šviesuliais, kuriuos Dievas įdėjo į dangaus skliautą. Taip sąmoningai iš jų atimamas dieviškumas, priskirtas senųjų didžiųjų religijų. Tai ne dievai. Tai šviesūs kūnai, sukurti vienintelio Dievo. Už juos pirmiau yra šviesa, per kurią Dievo šlovė atsispindi sukurtos būtybės prigimtyje.

Ką nori pasakyti sukūrimo pasakojimas? Dėl šviesos, - sakė popiežius, - yra įmanomas gyvenimas: įmanomas susitikimas, įmanomas bendravimas, įmanomas pažinimas, priėjimas prie tikrovės ir tiesos. Pažinimui tampant įmanomu, įmanomi yra laisvė ir pažanga. Blogis pasislepia. Šviesa todėl yra išraiška gėrio, kuris yra šviesumas ir kuris kuria šviesumą. Tai, kad Dievas sukūrė šviesą reiškia, jog Dievas sukūrė pasaulį kaip pažinimo ir tiesos, susitikimo ir laisvės, gėrio ir meilės erdvę. Pirmoji pasaulio medžiaga yra gera, būtis yra gera. Blogis nekyla iš būties, kurią sukūrė Dievas, tačiau egzistuoja tik kaip neigimas.

Per Velykas, pirmosios savaitės dienos rytą, Dievas iš naujo tarė: „Tebūna šviesa!“. Ir, po tamsios nakties, šviesa pasirodė. Jėzus prisikėlė iš kapo. Gyvenimas yra stipresnis už mirtį, Gėris už blogį. Meilė už neapykantą. Tiesa už melą. Ankstesnės tamsybės yra išsklaidytos ir prisikėlęs Jėzus pats tampa Dievo šviesa. Dar daugiau. Su prisikėlimu šviesa yra sukuriama iš naujo. Jėzus yra naujoji Dievo diena, kuri visus traukia ir įveikia visas tamsybes.

Melskime Viešpaties, kad šią valandą galėtume pajusti Jo šviesos džiaugsmą, melskime, kad patys taptume Jo šviesos nešėjais, kad per Bažnyčią Kristaus veido spindesys įžengtų į pasaulį, - Velykų nakties homilijoje kvietė Benediktas XVI, vėliau suteikęs Krikšto sakramentą – šviesos tiltą tarp Dievo ir žmogaus – aštuoniems suaugusiesiems iš Italijos, Albanijos, Slovakijos, Turkmėnistano, Kamerūno ir JAV. (Vatikano radijas)