Velykos, Viešpaties Prisikėlimas

Šabui praėjus, Marija Magdalietė, Marija, Jokūbo motina, ir Salomė nusipirko kvepalų, kad nuėjusios galėtų Jėzų patepti. Labai anksti, pirmąją savaitės dieną, jos ateina saulei tekant prie kapo. Jos kalbėjosi tarp savęs: „Kas mums nuritins akmenį nuo kapo angos?“ Bet, pažvelgusios iš arčiau, pamatė, kad akmuo nuristas. O buvo jis labai didelis. Įėjusios į kapo rūsį, išvydo dešinėje sėdintį jaunuolį baltais drabužiais ir nustėro. Bet jis joms tarė: „Nenusigąskite! Jūs ieškote nukryžiuotojo Jėzaus Nazarėno. Jis prisikėlė, jo čia nebėra. Štai vieta, kur jį buvo paguldę. Eikite, pasakykite jo mokiniams ir Petrui: jis eina pirma jūsų į Galilėją. Tenai jį pamatysite, kaip jis yra jums sakęs“. Jos išėjo ir skubiai nubėgo nuo kapo, nes jas buvo pagavęs drebulys ir siaubas. Persigandusios jos niekam nieko nesakė. (Mk 16,1-8)

GERIAUSIA NAUJIENA, Mons. Adolfas Grušas

Marija Magdalietė, Marija, Jokūbo motina, ir Salomė Velykų rytą eidamos prie Jėzaus kapo, tikriausiai manė regėjusios tiek daug, kad niekas jų nebegali nustebinti, tačiau nežinojo, kokie nuostabūs dalykai jų dar laukia! Penktadienio vakarą, padedant Juozapui iš Arimatėjos, jos nuėmė Jėzų nuo kryžiaus ir skubiai palaidojo uoloje įrengtame kapo rūsyje. Praėjus šeštadieniui, auštant rytui moterys nusprendė sugrįžti prie kapo, nuplauti ir deramai, kaip reikalauja žydų papročiai, ištepti mirusio Mokytojo kūną aliejais. Jos galėjo tikėtis pamatyti tik lavoną, nes visuomet į kapines einama pabūti prie mirusiųjų kūnų. Eidamos jos kalbėjosi tarpusavyje, nes nerimavo dėl milžiniško akmens, užristo ant kapo angos. Moterys dar nežinojo, kad bus nuristi kur kas didesni akmenys…

Kapo anga buvo atvira, o Mokytojo kūno vietoje moterys išvydo angelą, skelbiantį: „Jūs ieškote nukryžiuotojo Jėzaus Nazaretiečio. Jis prisikėlė, Jo čia nebėra“. Tai pati svarbiausia mums, Kristaus mokiniams, skirta žinia: mes esame gyvojo Dievo mokiniai! Mes sekame Dievą, kuris savo meilės galia išsprogdino kapo sienas! Mes nebesame mirties vergai, nesame visą viltį praradę kaliniai, nes Jėzus prisikėlė, Jis yra gyvas
!
Žinoma, ne kartą tie žodžiai mums atrodo, kaip tam tikri šūkiai, prie kokių esame visi įpratę ir kuriems neskiriame daug dėmesio. Tenka tik apgailestauti dėl to. Būtų gera, jei tas džiaugsmas, kurį Velykų dieną išpažįsta Bažnyčia, iš tikrųjų pripildytų mūsų apeigas, mūsų kasdienybę, mūsų tarpusavio bendravimą. Šiaipjau esame pernelyg primityvūs. Pakanka, kad kas nors užima mūsų automobilio stovėjimo vietą ar autobusas neatvyksta pagal grafiką, kad pasiduotume ne pačiais geriausiais žodžiais išreiškiamam apmaudui. Sakysime, kad tai yra kasdienybė? Tačiau tai reiškia, kad mūsų kasdienybės dar nepripildė tikrasis džiaugsmas, nešantis paguodą ir ramybę… Vadinasi, mes dar nesijaučiame gyvojo Dievo mokiniais…

Drauge angelo paskelbtoje žinioje mes išgirstame dar vieną gerą naujieną. Nazaretietis, nukryžiuotas ir prisikėlęs,- į šiuos tris žodžius telpa visa tiesa apie Jėzų. Angelas moterims būtų galėjęs pasakyti: „Jėzus Mesijas“, „Jėzus Kristus“, „Jėzus, Dievo Sūnus“, tačiau pasakė kitaip: „Nukryžiuotas Jėzus Nazaretietis prisikėlė“. Tai svarbu, nes tokiu būdu mums primenamas glaudus ryšys tarp Įsikūnijimo, Kryžiaus ir Prisikėlimo. Džiaugdamiesi prisikėlimu, mes neturime teisės negalvoti apie Įsikūnijimą ir Kryžių, kadangi tie įvykiai vedė prie džiugiosios Prisikėlimo žinios. „Geroji Velykų Naujiena“ yra ne tai, kad mirusysis prisikėlė, bet kad Dievo Sūnus tapo žmogumi, vienu iš mūsų, kad Jis atidavė visą savo gyvenimą iš meilės mums ir įveikė netgi pačią mirtį. Jėzaus prisikėlimas skelbia mums, kad tik iš meilės paaukojamas gyvenimas yra galingesnis už mirtį, ir tik atiduodami savo gyvybę į Dievo rankas, esame išgelbėti nuo mirties.

Todėl šiandien sakome: „Drąsos, bičiuliai, Viešpats prisikėlė!“ Jis prisikėlė tam, kuris jaučiasi visų apleistas, prisikėlė tai, kuri sugebėjo susiimti ir pradėti naują gyvenimą, prisikėlė tiems, kurie ištisus metus slaugo prie lovos prikaustytus savo artimuosius. Viešpats prisikėlė visiems tiems, kurie, ilgai mąstę, ryžosi svarbiam savo gyvenimo žingsniui. Jis savo prisikėlimu šviečia tiems, kurie po nevilties ir atitolimo mėnesių savo šeimai ir artimiesiems vėl padovanojo gal ir nedrąsią šypseną. Jis prisikėlė tiems, kuriems Velykas tenka švęsti toli nuo savo šeimos ir tiems, kurie šeimos daugiau nebeturi…

Jis prisikėlė ir tau, kuris Jo niekada neieškai, tačiau šiandien stovi kartu su visais… Gal kartais ir nežinai, tačiau Jėzus yra gyvas ir netgi jei tu Jį užmirši, Jis tavęs niekuomet nepamirš…

Man atrodo, kad tai pati gražiausia Velykų žinia…