Benedikto XVI žodžiai po Kryžiaus kelio. Kas atskirs mus nuo Kristaus meilės?

Penktadienio vakarą pasibaigus Kryžiaus keliui prie Koliziejaus, popiežius Benediktas XVI tarė keletą žodžių.

Brangūs broliai ir seserys, prisiminėme, meditacijoje, giesmėse ir maldoje, Jėzaus ėjimą Kryžiaus keliu – keliu, kuris, rodės, buvo aklinas, tačiau, priešingai, pakeitė žmogaus gyvenimą ir istoriją, atvėrė perėjimą link „naujo dangaus ir naujos žemės“, - kalbėjo Šventasis Tėvas. – Ypač Didįjį Penktadienį Bažnyčia švenčia Dievo Sūnaus mirties ant Kryžiaus atminimą ir Jo Kryžiuje mato gyvybės medį, vaisingą nauja viltimi.

Pasak Benedikto XVI, kančios patirtis ženklina žmoniją, taip pat ir šeimą – dažnai kelias tampa sunkus ir varginantis. Nesupratimai, pasidalijimai, rūpestis dėl vaikų ateities, ligos, įvairiausi nemalonumai. Mūsų laikotarpiu daugelio šeimų situacija apsunkinta darbo trūkumo ir kitų ekonominės krizės pasekmių.

Dvasinis ėjimas Kryžiaus keliu yra kvietimas visiems, ypač šeimoms, kontempliuoti nukryžiuotą Jėzų, kad turėtume jėgų eiti toliau už sunkumus. Jėzaus Kryžius yra galutinis Dievo meilės ženklas kiekvienam žmogui, viską viršijantis atsakymas į kiekvieno žmogaus poreikį būti mylimu. Kai esame bandomi, - kvietė Benediktas XVI, - kai mūsų šeimos susiduria su skausmu, sukrėtimais, žvelkime į Jėzaus Kryžių: atrasime drąsą žengti toliau. Galėsime pakartoti, su tvirta viltimi, šventojo Pauliaus žodžius: „Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar vargas? ar priespauda? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas? (...) Tačiau visa mes lengvai nugalime dėlei to, kuris mus pamilo“ (Rom 8,35.37).

Sunkumuose ir kentėjimuose nesame vieni, šeima nėra viena – yra Jėzus su savo meile, kuris ją stiprina savo malone ir duoda jėgų eiti toliau. Šios Jėzaus meilės turime ieškoti, kai žmogiški vargai grasina sužaloti mūsų gyvenimo ir mūsų šeimų vienybę. Kristaus kančios, mirties ir prisikėlimo slėpinys drąsina eiti su viltimi: skausmo ir išbandymo laikas, jei išgyvenamas su Kristumi, su tikėjimu į Jį, jau turi savyje prisikėlimo šviesą, prisikėlusio pasaulio naują gyvybę, kiekvieno Žodžiu tikinčio žmogaus velykas, - sakė Šventasis Tėvas, darkart pabrėždamas, kad tame Nukryžiuotame Žmoguje net ir mirtis įgijo kitą prasmę ir kryptį. (Vatikano radijas)