Didžioji savaitė Arabijos pusiasalyje

Arabijos pusiasalio ir Persijos įlankos valstybėse islamas yra pripažintas valstybine religija, mat nuo amžių ten gyvavo musulmonų daugumos visuomenės. Kai kuriose iš jų gyvena ir labai senos, dar prieš islamo atsiradimą įsikūrusios krikščionių bendruomenės. Vis tik dėl darbo emigracijos padėtis Arabijos pusiasalio ir Persijos įlankos šalyse gerokai pasikeitė per pastaruosius dešitmečius. Antai, Jungtiniuose Arabų Emyratuose tik 20 procentų gyventojų yra piliečiai, o visi kiti atvykėliai. Tarp jų yra daug krikščionių ir ypač katalikų, atkeliavusių iš viso pasaulio, bet daugiausia iš Filipinų, Indijos, Afrikos. Spėjama, kad katalikų skaičius Arabijos pusiasalyje gali siekti apie 3,5 milijono, ko gero ir daugiau.

Islamo šalyse Velykos yra eilinė diena, daug kam darbo diena. Tačiau, žinoma, gyvą tikėjimą turintys krikščionys jas vienaip ar kitaip minės.

Portalui „Terrasanta.it“ apie Didžiąją savaitę Kuveite pasakojo vyskupas Camillo Ballin, Kuveito apaštalinis vikaras. Pasak jo, šiomis dienomis dešimtys tūkstančių žmonių lanko Šventosios Šeimos katedrą Kuveito mieste. Ganytojas juokavo, kad tokios grūsties galėtų pavydėti daugelis klebonų Europoje. Kita vertus, dvi oficialiai veikiančios katalikų bažnyčios Kuveite, kuriame dirba apie 350 000 katalikų, yra per mažai.

Šiomis dienomis nuostabiai atsiskleidžia katalikų Bažnyčios visuotinumas ir įvairovė – viena po kitos įvairiomis apeigomis ir įvairiomis kalbomis švenčiamos šventosios Mišios. Štai, Velykų nakties budėjimas bus pradėtas švęsti jau šeštadienio pavakare iki pat 3 ar 4 valandos ryto. Pirmiausia lotynų apeigų liturgija, po kurios vyks liturgija pagal maronitų ir koptų apeigas – jos skirtos krikščionims arabams, atvykusiems iš Libano ar Egipto. Mišios sirų-malankarų ir sirų-malabarų apeigomis skirtos iš Azijos, ypač Indijos atvykusiems katalikams. Mišios bus aukojamos mažiausiai dvylika kalbų – nuo arabų ar tagalogo iki italų ir lenkų kalbų. „Vakaruose tokia įvairovė, kalbų ir apeigų kaita būtų stebinanti, o mums tai normali situacija“, - sakė vyskupas Ballin.

Apie katalikų situaciją Arabijos pusiasalyje prieš kelias dienas Vatikano radijas teiravosi arkivyskupo Paulo Hinderio, visą pusiasalį apimančio apaštalinio vikariato vyriausio ganytojo.

Pasak jo, jei vienose šalyse krikščionys gali Velykas sutikti negausiose, tačiau oficialiose bažnyčiose ar bent jau privačiai, namų aplinkoje, tai kitose rizikuoja patirti visokią diskriminaciją. Kalbant apie politiką, penkios iš septynių arabų pusiasalio šalių turi užmezgusios diplomatinius santykius su Šventuoju Sostu, kurie yra pakankamai geri. Vis tik labai daug priklauso nuo pavienių asmenų palankumo.

Arkivyskupo Hinderio užsiminimas apie diskriminaciją žvilgsnį kreipia į Saudo Arabiją. Visose islamo valstybėse yra suvaržymų krikščionims, tačiau Saudo Arabijoje skirtinga nuo islamo praktika yra visai uždrausta ir kriminalizuota. Net privačiuose namuose maldai susitikęs krikščionių būrelis gali būti areštuotas ir nubaustas.

Šią ir taip kategorišką netolerancijos nuostatą dar labiau sustiprino nesenas, kovo 12 dieną paskelbtas Saudo Arabijos didžiojo muftijaus juridinis sprendimas (fatwa), kuriuo jis tvirtino, kad reiktų nugriauti visame pusiasalyje esančias krikščionių bažnyčias. Atsakydamas į delegacijos iš Kuveito klausimą, muftijus rėmėsi vienu hadisu, ne per koraną, tačiau per žodinę tradiciją perduotu pasakojimu, jog Mahometas mirties patale pasakęs, jog pusiasalyje neturi būti dviejų religijų. (Vatikano radijas)