Šventojo Sosto ir Izraelio Didžiojo rabinato delegacijų susitikimas

Romoje kovo 27-29 d.d. vyko Šventojo Sosto religinių santykių su judaizmu komisijos ir Izraelio Didžiojo rabinato delegacijų susitikimas, kuriuo tęsiamas jau prieš kelis dešimtmečius pradėtas dvišalis religinis dialogas.

Katalikų ir žydų religinis dialogas prasidėjo po Vatikano II Susirinkimo ir jis remiasi susirinkimo deklaracija „Nostra Aetate“ dėl Bažnyčios santykių su nekrikščioniškomis religijomis, paskelbta 1965 m. Keletą metų po Susirinkimo, 1974-aiais, popiežius Paulius VI įkūrė Popiežiškąją religinio dialogo su judaizmu komisiją ir ji netrukus užmezgė dvišalius kontaktus su Izraelio Didžiuoju rabinatu, kuris yra aukščiausias judaizmo religinis autoritetas, atstovaujantis abiems judaizmo tradicijoms – aškenaziams ir sefardams. Nuo to laiko pradėta kas keletą metų rengti dvišalius susitikimus, kuriuose aptariamos specifinės religinio dialogo temos. Šiomis dienomis vykęs dvišalis susitikimas buvo jau vienuoliktasis. Jo tema: „Dabartinės ekonominės krizės vertinimai iš religinės perspektyvos. Pastabos apie teisingą ekonominę santvarką“.

Romoje vykusiam susitikimui pasibaigus paskelbtame oficialiame komunikate informuojama, jog į Šventojo Sosto religinių santykių su judaizmu komisijos ir Izraelio Didžiojo rabinato delegacijų susitikimą buvo pakviesti taip pat finansų ekspertai: Vatikano banko direktorius Ettore Gotti Tedeschi, buvęs Izraelio banko vadovas Meir Tamari ir Bolonijos universiteto ekonomikos mokslų departamento vadovas Stefano Zamagni.

Komunikate sakoma, jog susitikimo metu skaitytuose pranešimuose ir po jų sekusiose diskusijoje buvo pabrėžta, jog nors pastarųjų metų ekonominė krizė turi daug įvairių priežasčių, jos ištakose yra ir moralinė krizė, paplitęs gobšumas, kuris nulėmė, kad ekonominėje veikloje pradėta nepaisyti tiesos kriterijaus, kartu darant žalą ir tokioms vertybės kaip sąžiningumas ir skaidrumas.

Hebrajiškoji ir katalikiškoji teisingos ekonominės santvarkos vizijos remiasi tikėjimu Dievo apvaizda. Pasaulį sukūręs Dievas apdovanojo žmones materialinėmis gerybėmis visos žmonijos labui. Dėl to ir ekonominės santvarkos tikslas – tarnauti visuomenės gerovei, gerbiant kiekvieną žmogaus asmenį, sukurtą pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Žmogaus orumo principas, dėl kurio privalo būti gerbiamas kiekvienas asmuo, nesuderinamas su egocentrizmu. Žmogaus orumas reikalauja siekti kiekvieno individo gerovės, ją suvokiant kiekvienos konkrečios bendruomenės, o taip pat visos visuomenės kontekste, matyti ne tik teises, bet ir pareigas, pripažinti solidarumo ir brolybės vertybes.

Turtai, suvokiami kaip Dievo dovana, įpareigoja jais dalintis su neturtingaisiais. Ta pati pareiga galioja ne tik žmonių, bet ir valstybių santykiuose. Ypač dabartiniais globalizacijos laikais turtingosios šalys turi pareigą padėti mažiau išsivysčiusioms šalims. Be to, jei krizės sąlygomis buvo nuspręsta sumažinti kai kurių šalių tarptautines skolas, panašaus įsiskolinimo peržiūrėjimo reikia ir šeimų bei pavienių asmenų atžvilgiu.

Galiausiai dvišalio susitikimo baigiamajame komunikate pažymima, kad dabartinė krizė atskleidė, jog šiuo metu taikomose ekonomikos teorijose trūksta etikos komponento. Dėl to, judaizmo ir katalikybės atstovai siūlo ekonomistus rengiančioms mokykloms kuo greičiau užpildyti šią spragą, pasielgti taip, kaip pastaraisiais dešimtmečiais buvo pasielgta medicinos srityje, kurioje šiuo metu etinis dėmuo yra labai svarbus priimant sprendimus. (Vatikano radijas)