Spaudos komentarai apie Popiežiaus vizitą Kuboje

Pastarųjų dienų tarptautinėje spaudoje pasirodė itin daug straipsnių apie popiežiaus Benedikto XVI vizitą Kuboje ir numatytą susitikimą su buvusiu ilgamečiu Kubos prezidentu Fideliu Castro. Oficialiojoje programoje apie susitikimą nebuvo kalbama, tačiau atsakingi pareigūnai, taip pat ir Šventojo Sosto spaudos salės direktorius t. Federico Lombardi, buvo patvirtinę, kad jei buvęs Kubos prezidentas išreikš norą susitikti, popiežius tokiam pasiūlymui yra atviras.

Antradienį oficialiame valdžios portale pasirodžiusiame trumpame straipsnyje pats 85 metų Kubos lyderis patvirtino, kad per užsienio reikalų ministrą kreipėsi į Benediktą XVI, pasiteiraudamas apie galimybę susitikti ir gavo atsakymą, jog Šventasis Tėvas pasiruošęs „paprastam ir kukliam pokalbiui“ trečiadienį.

Italijos žinių agentūra SIR telefonu susisiekė su arkivyskupu Luigi Bonazzi, kuris 2004 – 2009 metų laikotarpiu ėjo Šventojo Sosto apaštalinio nuncijaus pareigas Kuboje, o šiuo metu tęsia savo diplomatinę tarnybą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, reziduodamas Vilniuje. Arkivyskupo buvo klausiama apie Fidelio Castro susitikimą su popiežiumi Jonu Pauliumi II ir apie, pokalbio metu, dar būsimą susitikimą su Benediktu XVI.

Arkivyskupas agentūrai SIR pasakojo, kad nedalyvavo 1998 metais įvykusiame Jono Pauliaus II susitikime su Kubos lyderiu. Tačiau vėlesniuose susitikimuose - tiek su Castro, tiek su popiežiumi – jautė abipusę tų žmonių pagarbą vienas kitam.

Fidelis Castro, nepaisant pozicijų skirtumų, gerbė stiprią popiežiaus asmenybę ir pripažino jo asmeninio liudijimo vertę. Taip pat ir popiežiaus akyse Castro buvo pagarbos vertas lyderis, kuriame vis tik vylėsi subręsiant kažką naujo.

Kalbėdamas apie Benedikto XVI susitikimą su Fideliu Castro, arkivyskupas Bonazzi spėjo, kad svarbiau už žurnalistinį susidomėjimą keliančias nacionalines ar tarptautines temas bus asmeninė dimensija, dviejų konkrečių žmonių susitikimas. „Meldžiuosi už šį svarbų momentą, nes kiekviename susitikime yra atsinaujinimo ir naujo gyvenimo galimybė“, - sakė apaštalinis nuncijus iš Lietuvos.

*

Britų dienraščio „The Independent“ apžvalgininkas, dar prieš prasidedant Šventojo Tėvo programai trečiadienį, primena, jog popiežius rizikavo užgauti Kubos valdžią, kai kalbėdamasis su žurnalistais pakeliui į lotynų Ameriką sakė, jog jau aišku, kad marksizmas nėra adekvatus atsakymas į tikrovę ir reikia ieškoti naujų modelių. Šventosiose Mišiose Kubos Santjage popiežius kvietė kurti labiau atvirą, geresnę visuomenę.

Tarsi atsakas į popiežiaus kvietimą straipsnyje cituojamas vienas iš aukščiausių Kubos valdžios pareigūnų Marino Murillo, kuris jau spėjo pareikšti, kad Kuba atnaujina savo ekonominį modelį, tačiau apie politines permainas nėra kalbama. „The Independent“ žurnalistas priduria, kad daugeliui paprastų kubiečių Benedikto XVI pareiškimas apie marksizmo išsisėmimą liks nežinomas – valdžios kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės apie tai nepranešė.

Britų dienraščio straipsnyje taip pat paminimas nuo Jono Pauliaus II vizito prasidėjęs valstybės ir Bažnyčios bendradarbiavimas, kuris prisidėjo ir prie žmogaus teisių situacijos gerinimo – tiek Jonas Paulius II, tiek Benediktas XVI kalbėjo apie būtinybę gerbti žmonių minties ir sąžinės laisvę.

*

JAV dienraščio „Miami Herald“ portale pasakojama apie Majamio arkivyskupo Thomas Wenski šv. Mišias su 300 kubiečių kilmės piligrimų, su kuriais tuoj pat turėjo išskristi į Kubą ir dalyvauti popiežiaus vedamose Mišiose Havanoje. Reikia pridurti, kad Majamyje koncentruojasi didelės kubiečių diasporos bendruomenės, sukūrusios organizacijas, kurios neretai labai kovingai ir kategoriškai nusiteikusios Kubos režimo atžvilgiu. Daugelis su arkivyskupu Wenski turėjusių vykti asmenų yra režimo ištremtų ar nuo jo pabėgusių asmenų vaikai, atvykę į JAV labai jauni arba jau čia gimę.

Homilijoje ispanų kalba arkivyskupas Wenski, aktyviai palaikantis kontaktus su Kuba jau du dešimtmečius, taip pat pareiškė, jog marksizmas jau yra užgesusi ideologija ir Kubos režimas neišvengiamai turės leistis į pereinamąją fazę. Ganytojas linkėjo, kad tai būtų politinis sprendimas, kuris gerbtų visų kubiečių orumą, jų lūkesčius ir teises. Čia būtų vietos ir katalikų Bažnyčios veikimui, kuri, savo kompetencijos ribose, gali sušvelninti perėjimą, kad ideologinis marksistinis materializmas netaptų tik praktiniu materializmu, kuris būdingas Vakarų visuomenės ir taipogi nėra žmogaus orumo atitinkanti nuostata.

*

Panašiai rašo ir prancūzų dienraščio „Le Monde“ apžvalgininkas, savo straipsniui suteikęs antraštę „Bažnyčia nori dalyvauti Kubos pereinamajame laikotarpyje“. Žurnalistas primena ir analizuoja Benedikto XVI įvairiais momentais pasakytus žodžius – Bažnyčia nėra ir nenori būti politinė partija, tačiau nori būti moralinė tikrovė. O ja būdama, savaime padės tiek tikintiesiems, tiek visai visuomenei būti pagarbesne žmogaus orumui ir jo teisėms. Krikščioniškas tikėjimas yra tarsi dvasinės ir moralinės šaknys, kurios yra pajėgios formuoti Kubos dabartį ir ateitį. Tos šaknys šiuo metu yra tarsi miegančios, o popiežiaus kelionės tikslas, kaip sakė Havanos arkivyskupas kardinolas Jaime Ortega, yra jas pažadinti. (Vatikano radijas)