Mišios Havanoje: Žmogui reikia tiesos ir laisvės

Trečiadienį, paskutinę Šventojo Tėvo vizito Kuboje dieną, įvyko vienas svarbiausių ir daugiausia maldininkų sutraukęs visos šios kelionės renginys – Havanos Jose Marti revoliucijos aikštėje popiežius Benediktas XVI aukojo Mišias, kuriose dalyvavo daugiau kaip 300 tūkst. žmonių.

Homilijoje Popiežius dabartinio Kubos gyvenimo kontekste komentavo Mišių Evangelijoje skambėjusius šv. Jono užrašytus Jėzaus žodžius: „Jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai; jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8,31-32).

Tiesos trokšta kiekvienas žmogus ir jos siekti įmanoma tik autentiškos laivės sąlygomis, - sakė Šventasis Tėvas. Vis dėlto, daugelis bando nepaisyti šios sąlygos ir eiti trumpesniu keliu. Kai kurie, kaip kad Poncijus Pilotas, ironizuoja, sakydami, kad žmogus negali tiesos pasiekti arba tvirtindami, kad nėra vienos visiems galiojančios tiesos. Toks skepticizmo arba reliatyvizmo įkvėptas požiūris pakeičia žmogaus širdį, padaro ją šaltą, abejojančią, atitolina nuo kitų ir uždaro savyje. Šitie žmonės nusiplauna rankas, kaip Romos valdytojas, arba leidžia tekėti istorijos upei patys stovėdami ant kranto. Antra vertus, yra ir visiškai priešingai suvokiančių pareigą siekti tiesos – tai pasidavusieji irracionalizmui ir fanatizmui, užsidariusieji „savo tiesoje“ ir norintys ją primesti kitiems.

Tiesos paieškose reikia komplementariai suvokiamų tikėjimo ir proto, - pabrėžė popiežius Benediktas. Dievas sukūrė žmogų su įgimtu polinkiu siekti tiesos ir dėl to jį apdovanojo protu. Ne neracionalumas, bet tiesos troškimas yra ir krikščionių tikėjimo variklis. Kiekvienas žmogus turi ieškoti tiesos ir kai suranda, ją rinktis, net jei tai reikalauja aukos. Tiesa yra ir būtina laisvės sąlyga, nes tik pažindami tiesą, joje atrandame pagrindus tokios etikos, kurios dėka įmanomas žmonių sambūvis, kuri pateikia aiškius ir tikslius gyvybės ir mirties, pareigų ir teisių, santuokos, šeimos, visuomenės, o galiausiai ir žmogaus asmens orumo apbrėžimus. Šitoks etinis paveldas suartina kultūras, tautas ir religijas, valdžią su piliečiais ir piliečius tarpusavy, tikinčius Kristų su netikinčiais.

Krikščionybė ne primeta etiką pagrindžiančias vertybes, bet kartoja Kristaus raginimą siekti tiesos, kuri padaro žmogų laisvą. Tikintieji pašaukti šį kvietimą skelbti savo amžininkams net ir tuomet kai gresia atmetimas ir Kryžius. Asmeninis susitikimas su Tuo, kuris yra įsikūnijusi Tiesa, mus skatina dalintis šiuo lobiu su kitais ir jį liudyti. Bažnyčia gyvuoja tam, kad dalytųsi su kitais tuo, ką brangiausia ji turi – pačiu Kristumi. Šios misijos vykdymui esmiškai svarbi religijos laisvė.

Reikia pripažinti, - sakė Popiežius, - jog Kuboje buvo žengti svarbūs žingsniai, idant Bažnyčia galėtų vykdyti savo misiją, viešai ir atvirai skelbti tikėjimą. Tačiau reikia dar daugiau. Trokštu paraginti šalies valdžią, kad sutvirtintų tai, kas jau pasiekta ir eitų pirmyn šituo tarnavimo visai šalies visuomenei keliu. Kai Bažnyčia iškelia religijos laisvės svarbą, jie nesiekia savo naudos, o tik nori būti ištikima savo Įkūrėjo siuntimui, būdama įsitikinusi, jog ten, kur yra regimas Kristus, ten gerbiamas ir žmogus.

Galiausiai Šventasis Tėvas priminė devynioliktajame amžiuje gyvenusį garsųjį kubiečių tautos švietėją kun. Felixą Varelą. Kubos istorijoje jis minimas kaip tasai, kuris išmokė savo tautą mąstyti. Kunigas Varela nurodė kelią į tikrą visuomenės atsinaujinimą: ugdyti dorus žmones, be kurių neįmanomas laisvos tautos gyvenimas, - kalbėjo Popiežius Havanoje. (Vatikano radijas)