Sudėtinga ir skausminga Meksikos Bažnyčios istorija

Meksika, panašiai kaip ir daugelis kitų Lotynų Amerikos šalių, nepriklausoma valstybe tapo devynioliktojo amžiaus pradžioje vykusių pasipriešinimo ispanų valdymui judėjimų dėka. Kai Lotynų Amerikos valstybės jau pažymėjo nepriklausomybės 200 metų sukaktį. Ją įvairiais renginiais pradėjo minėti ir Meksika, nors iki oficialaus savarankiškos valstybės paskelbimo dušimtųjų metinių dar trūksta pusantrų metų.

Vienu pagrindinių Meksikos nepriklausomybės tėvų laikomas kunigas Miguel Hidalgo, vadovavęs 1810 m. rudenį prasidėjusiam vietinių gyventojų, taip pat ir indėnų, sukilimui. 1813 m. buvo paskelbta Meksikos nepriklausomybė, kurią Ispanija formaliai pripažino 1821 m.

Vienas penktadienį prasidedančios popiežiaus Benedikto XVI kelionės į Meksiką aspektų bus nepriklausomybės jubiliejaus minėjimas. Jei Meksikos katalikų bendruomenė popiežių Benediktą priims visų pirma kaip ganytoją, atvykstantį stiprinti brolių tikėjimo, tai oficialioje protokolinėje vizito dalyje, Popiežiaus susitikimuose su Meksikos valstybės ir vyriausybės vadovais buvo pabrėžiama nepriklausomybės 200 metų sukaktis.

Nors, kaip minėta, vienas nepriklausomos valstybės tėvų buvo katalikų kunigas, Bažnyčios ir valstybės santykiai per pastaruosius du Meksikos istorijos šimtmečius nebuvo geri, o kai kuriais laikotarpiais tikintieji ir ypač ganytojai buvo atvirai diskriminuojami ir net persekiojami. Nuo pat pradžių valdžios viršūnės pasižymėjo kovingu antiklerikalizmu, kurį diktavo tam metui platesniu mastu būdinga laicistinė pasaulėžiūra. Įtampos didinimo pretekstu tapo ir socialinė bei ekonominė padėtis, o ypač tai, kad kraštutinio valstiečių skurdo sąlygomis to meto bažnytinės institucijos, ypač vienuolynai, valdė didelius žemės plotus. 1833 m. Meksikos valdžia visas šias žemės valdas nacionalizavo, o kad nebūtų reiškiamos pretenzijos ar bylinėjamasi, uždarė visus Meksikos vienuolynus ir uždraudė vienuolijų veiklą. Nepasiribota vien turto atėmimu. Netrukus nacionalizuotos ir visos mokyklos, uždraustas tikybos mokymas, kunigai ir vienuoliai išvaryti iš ligoninių, uždraustos netgi bažnytinės santuokos.

Ilgainiui radikalus antiklerikalizmas atlyžo. Nors visų teisių Bažnyčia neatgavo, tačiau devynioliktojo amžiaus pabaigoje ir dvidešimtojo pradžioje tradicinės Bažnyčios viešo veikimo formos vėl buvo toleruojamos. Nauja antiklerikalizmo banga prasidėjo 1917 m. Buvo nacionalizuotos bažnyčios ir norint jose aukoti Mišias reikėdavo mokėti valstybei nuomą. Buvo uždrausta kunigams ir vienuoliams viešumoje rodytis su sutanomis ar abitais. Tuometinis prezidentas Plutarco Calles ne kartą viešai deklaravo, kad jo tikslas visiškai panaikinti katalikybę Meksikoje.

Valstybės radikalus antiklerikalizmas sukėlė tikinčiųjų, ypač valstiečių pasipriešinimą, 1926 m. virtusį vadinamųjų „Cristeros“ sukilimu. Jie griebėsi ginklo su šūkiu „Tegyvuoja Kristus Karalius“. Per trejus metus žuvo apie 90 tūkst. žmonių. Ginkluoto sukilimo malšinimo pretekstu kariuomenė žudė ir niekuo dėtus kunigus ir vienuoles, paprastus kaimiečius katalikus. Per sukilimo laikotarpį buvo nužudyta daugiau nei 3 tūkst. dvasininkų, kurių daugiau kaip 60 pripažinti kankiniais ir paskelbti šventaisiais arba palaimintaisiais.

Religijos laisvė Meksikoje atkurta tik prieš porą dešimtmečių – praėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio pabaigoje, o lygiai prieš 20 metų – 1992-aisiais – buvo taip pat atkurti Meksikos ir Šventojo Sosto diplomatiniai santykiai. Prie to gerokai prisidėjo palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas Meksikoje 1979 m. Tąkart Šventąjį Tėvą Meksikos vyskupai pasitiko dėvėdami civilinius rūbus. Tik vienas popiežius dėvėjo sutaną. Už tai vėliau Meksikos vyskupų konferencija turėjo sumokėti baudą.

* * *

Šiandien Meksikoje gyvena apie 100 mln. žmonių, kurių daugiau nei 90 mln. yra katalikai. Sielovadai vadovauja 163 vyskupai ir apie 16 tūkst. kunigų. Bažnyčia vadovauja devyniems tūkstančiams mokyklų ir dviems su puse šimto ligoninių. Jonas Paulius II, po ano lemtingo vizito 1979 m., Meksiką aplankė dar keturis kartus – 1990, 1993, 1999 ir 2002 m. Tad Benedikto XVI kelionė bus šeštasis popiežiaus vizitas Meksikoje. (Vatikano radijas)