Sekmadienio Mišios. Kristus teviešpatauja meksikiečių širdyse ir gyvenimuose.
Sekmadienio rytą, 10 val. vietos laiku (Lietuvoje jau buvo septynios vakaro), prasidėjo
Mišios, kurioms popiežius Benediktas XVI vadovavo parke, už maždaug 20 km nuo Leono
miesto, pasodintame Meksikos valstybės dušimtosioms metinėms. Kartu su Šventuoju Tėvu
koncelebravo du su puse šimto viso žemyno vyskupų, atstovaujančių visoms 22 Lotynų
Amerikos vyskupų konferencijoms ir trys tūkstančiai kunigų.
„Sutverk širdį
man tyrą, o Dieve“ (Ps 50,12), - meldėme atliepiamojoje psalmėje. Šie žodžiai, - pradėjo
Popiežius Mišių homiliją, - mums visų pirma primena, kad turime rimtai ruoštis jau
kitą savaitę švęsti didįjį Viešpaties kančios, mirties ir prisikėlimo slėpinį. Šitie
žodžiai mums taip pat padeda atidžiau pažvelgti į žmogaus širdies vidų, ypač skausmo
ir vilties akimirkomis, tokiomis, kokias šiuo metu išgyvena meksikiečių tauta, o taip
pat ir kitos Lotynų Amerikos tautos.
Tyra širdis, nauja širdis – tai ta, kuri
pasitiki ne vien savo jėgomis, bet visas viltis sudeda į Dievą, pasitiki Jo pažadais.
Dėl to ir psalmininkas nė kiek neabejodamas gali sakyti: „grįš pas tave nusikaltę“
(Ps 50,15), o psalmės pabaigoje jis paaiškins, kartu ir išpažindamas tikėjimą: “tu,
Dieve, nepaniekinsi širdies, sugrudusios ir atgailaujančios“ (19). Šitai kiekvienam
iš mūsų ir kiekvienai tautai primena, kad mūsų asmeniname ir bendruomeniniame gyvenime
mūsų žmogiškos pastangos ir mūsų strategijos nėra pakankamos, kad mes patys negalime
išsigelbėti.
Kur ieškoti išsigelbėjimo mums nurodo šio sekmadienio Evangelija,
sakydama, kad žmogaus širdies troškimą numalšinti gali tik Kristus. Apie tai kalbama
Jono Evangelijos ištraukoje, pasakojančioje apie keleto graikų troškimą pamatyti Jėzų.
Į graikų, kurie atstovauja pagonių pasauliui, prašymą Jėzus atsako: „Atėjo valanda,
kad būtų pašlovintas Žmogaus Sūnus“ (Jn 12,23). Šiuo atsakymu, skelbiančiu jau priartėjusią
mirties valandą, Jėzus sako, jog šiomis sąlygomis paprastas trumpas susitikimas būtų
apgaulingas. Tai, ką graikai iš tiesų nori matyti, jau greit pamatys; pamatys tuomet,
kai Jėzus bus prikaltas prie kryžiaus; nes kai jis bus iškeltas ant kryžiaus, tuomet
jis visus patrauks prie savęs (plg. Jn 12,32). Ten prasidės jo šlovė. Jis bus permaldavimo
auka už visų nuodėmes. Jis bus kaip tasai grūdas, kuri krenta į dirvą ir mirdamas
duoda vaisių. Ir šitie Jėzų pamatyti norėjusieji graikai, tuomet sutiks Tą, kurio
iš tiesų, gal net nesuvokdami, ieškojo, kurį iš visos širdies troško pamatyti. Jis
yra tikrasis Dievas, kurį matyti trokšta visos tautos.
Brangieji, - sakė Šventasis
Tėvas, - atvykdamas į šią vietą, mačiau netoliese stovintį didžiulį Kristus Karaliaus
paminklą. Kristus iš tiesų yra karalius, tačiau jis vainikuotas dviem vainikais –
karališkąja karūna ir erškėčių vainiku. Jo karalystė – tai ne galia ir smurtas, tai
ne kitų pavergimas. Jo karalystė remiasi didesne galia – jis karaliauja širdims, savąja
kančia ir mirtimi jis skelbia ir liudija Dievo meilę. Tad savaime suprantama, kad
į Kristaus Karaliaus šventovę keliauja gausūs piligrimai, kad čia žmonės karštai meldžiasi,
susitaiko su Dievu, ieško tiesos, priima malonę. Jį, Kristų, prašome, kad viešpatautų
mūsų širdyse, kad padarytų jas tyras, klusnias, kupinas vilties ir drąsaus nuolankumo.
Sekmadienio Mišių homilijoje Popiežius paminėjo didžiąją viso Amerikos žemyno
evangelizavimo misiją, pradėtą prieš kelerius metus Aparesidoje vykusiame didžiajame
vyskupų susitikime, kuriame ir jis pats dalyvavo. Šios misijos, vykstančios visose
Amerikos šalyse ir visose vyskupijose tikslas, - sakė Šventasis Tėvas, - pasiekti,
kad Kristus būtų visų krikščionių karalius, kad tikėjimas nebūtų paviršutiniškas ir
nenuoseklus. Reikia įveikti nuovargį, turime džiaugtis buvimu krikščionimis, priklausymu
Kristui ir jo Bažnyčiai. Iš šio džiaugsmo semsimės naujų jėgų tarnauti artimui. Tų
pačių tikslų siekiama ir visos Bažnyčios mastu skelbiamais Tikėjimo metais.
Galiausiai,
baigdamas sekmadienio Mišių homiliją, popiežius Benediktas XVI ragino mintimis ir
širdimis kreiptis į Švenčiausiąją Mergelę Mariją, kad ji padėtų tyromis širdimis pasitikti
artėjančias Velykas. Taip pat prašykime, kad ji lydėtų ir saugotų savo brangiuosius
vaikus, gyvenančius Meksikoje ir visoje Lotynų Amerikoje, kad Kristus viešpatautų
jų širdyse ir gyvenimuose, kad padėtų drąsiai siekti taikos, susitaikinimo, teisingumo
ir solidarumo. (Vatikano radijas)