Atvykstančio Popiežiaus laukiančios Meksikos Bažnyčios istorija
Iki popiežiaus kelionės į Meksiką ir Kubą pradžios – jau tik valandos. Šventojo
Tėvo vizito išvakarėse trumpai supažindiname su sudėtinga ir skausminga
Meksikos katalikų Bažnyčios istorija.
Meksika, panašiai kaip ir daugelis
kitų Lotynų Amerikos šalių, nepriklausoma valstybe tapo devynioliktojo amžiaus pradžioje
vykusių pasipriešinimo ispanų valdymui judėjimų dėka. Kai Lotynų Amerikos valstybės
jau pažymėjo nepriklausomybės 200 metų sukaktį. Ją įvairiais renginiais pradėjo minėti
ir Meksika, nors iki oficialaus savarankiškos valstybės paskelbimo dušimtųjų metinių
dar trūksta pusantrų metų.
Vienu pagrindinių Meksikos nepriklausomybės tėvų
laikomas kunigas Miguel Hidalgo, vadovavęs 1810 m. rudenį prasidėjusiam vietinių gyventojų,
taip pat ir indėnų, sukilimui. 1813 m. buvo paskelbta Meksikos nepriklausomybė, kurią
Ispanija formaliai pripažino 1821 m.
Vienas penktadienį prasidedančios popiežiaus
Benedikto XVI kelionės į Meksiką aspektų bus nepriklausomybės jubiliejaus minėjimas.
Jei Meksikos katalikų bendruomenė popiežių Benediktą priims visų pirma kaip ganytoją,
atvykstantį stiprinti brolių tikėjimo, tai oficialioje protokolinėje vizito dalyje,
Popiežiaus susitikimuose su Meksikos valstybės ir vyriausybės vadovais buvo pabrėžiama
nepriklausomybės 200 metų sukaktis.
Nors, kaip minėta, vienas nepriklausomos
valstybės tėvų buvo katalikų kunigas, Bažnyčios ir valstybės santykiai per pastaruosius
du Meksikos istorijos šimtmečius nebuvo geri, o kai kuriais laikotarpiais tikintieji
ir ypač ganytojai buvo atvirai diskriminuojami ir net persekiojami. Nuo pat pradžių
valdžios viršūnės pasižymėjo kovingu antiklerikalizmu, kurį diktavo tam metui platesniu
mastu būdinga laicistinė pasaulėžiūra. Įtampos didinimo pretekstu tapo ir socialinė
bei ekonominė padėtis, o ypač tai, kad kraštutinio valstiečių skurdo sąlygomis to
meto bažnytinės institucijos, ypač vienuolynai, valdė didelius žemės plotus. 1833
m. Meksikos valdžia visas šias žemės valdas nacionalizavo, o kad nebūtų reiškiamos
pretenzijos ar bylinėjamasi, uždarė visus Meksikos vienuolynus ir uždraudė vienuolijų
veiklą. Nepasiribota vien turto atėmimu. Netrukus nacionalizuotos ir visos mokyklos,
uždraustas tikybos mokymas, kunigai ir vienuoliai išvaryti iš ligoninių, uždraustos
netgi bažnytinės santuokos.
Ilgainiui radikalus antiklerikalizmas atlyžo. Nors
visų teisių Bažnyčia neatgavo, tačiau devynioliktojo amžiaus pabaigoje ir dvidešimtojo
pradžioje tradicinės Bažnyčios viešo veikimo formos vėl buvo toleruojamos. Nauja antiklerikalizmo
banga prasidėjo 1917 m. Buvo nacionalizuotos bažnyčios ir norint jose aukoti Mišias
reikėdavo mokėti valstybei nuomą. Buvo uždrausta kunigams ir vienuoliams viešumoje
rodytis su sutanomis ar abitais. Tuometinis prezidentas Plutarco Calles ne kartą viešai
deklaravo, kad jo tikslas visiškai panaikinti katalikybę Meksikoje.
Valstybės
radikalus antiklerikalizmas sukėlė tikinčiųjų, ypač valstiečių pasipriešinimą, 1926
m. virtusį vadinamųjų „Cristeros“ sukilimu. Jie griebėsi ginklo su šūkiu „Tegyvuoja
Kristus Karalius“. Per trejus metus žuvo apie 90 tūkst. žmonių. Ginkluoto sukilimo
malšinimo pretekstu kariuomenė žudė ir niekuo dėtus kunigus ir vienuoles, paprastus
kaimiečius katalikus. Per sukilimo laikotarpį buvo nužudyta daugiau nei 3 tūkst. dvasininkų,
kurių daugiau kaip 60 pripažinti kankiniais ir paskelbti šventaisiais arba palaimintaisiais.
Religijos
laisvė Meksikoje atkurta tik prieš porą dešimtmečių – praėjusio šimtmečio devintojo
dešimtmečio pabaigoje, o lygiai prieš 20 metų – 1992-aisiais – buvo taip pat atkurti
Meksikos ir Šventojo Sosto diplomatiniai santykiai. Prie to gerokai prisidėjo palaimintojo
popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas Meksikoje 1979 m. Tąkart Šventąjį Tėvą Meksikos
vyskupai pasitiko dėvėdami civilinius rūbus. Tik vienas popiežius dėvėjo sutaną. Už
tai vėliau Meksikos vyskupų konferencija turėjo sumokėti baudą.
* * *
Šiandien
Meksikoje gyvena apie 100 mln. žmonių, kurių daugiau nei 90 mln. yra katalikai. Sielovadai
vadovauja 163 vyskupai ir apie 16 tūkst. kunigų. Bažnyčia vadovauja devyniems tūkstančiams
mokyklų ir dviems su puse šimto ligoninių. Jonas Paulius II, po ano lemtingo vizito
1979 m., Meksiką aplankė dar keturis kartus – 1990, 1993, 1999 ir 2002 m. Tad Benedikto
XVI kelionė bus šeštasis popiežiaus vizitas Meksikoje. (Vatikano radijas)