„Tradiciniai giedojimai. Kryžiaus keliai“ Klaipėdoje
Jau treti metai, kaip Klaipėdos etnokultūros centre startavo renginių ciklas „Tradiciniai
giedojimai“. Kovo 17 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti į renginį „Tradiciniai
giedojimai. Kryžiaus keliai“. Renginio vedėjas ir idėjos bendraautorius, Klaipėdos
universiteto doktorantas, kun. Saulius Stumbra, kuris savo disertaciniame darbe tiria
katalikų liaudiškojo pamaldumo edukacinius veiksnius.
Kun. S. Stumbra, pradėdamas
renginį sveikino susirinkusius renginio dalyvius, ir džiaugėsi, jog prieš trejus metus
gimusi idėja pasirodė esanti aktuali šių laikų žmogui, praradusiam savo religinį-tautinį
tapatumą. Pristatydamas Kryžiaus kelius, renginio vedėjas ieškojo kilmės, aktualumo,
atlikimo formų ir prasmės. „Kristaus Kryžiuje atpažinkime didžiausios meilės ikoną.
Mokykimės iš jo mylėti taip, kaip ji mylėjo. Tai ir yra Geroji Naujiena, kuri grąžina
pasauliui viltį“, - sakė popiežius Benediktas XVI.
Kilmė. Tradicija
teigia, jog pirmoji Kryžiaus kelią Jeruzalės gatvėmis ėjo Švč. Mergelė Marija. Vėliau
Kryžiaus kelio stotis eidavo į šv. Žemę atvykę maldininkai. Kiekvieną penktadienį
trečią valandą po pietų krikščionys, atvykę iš visų pasaulio kampelių, prisijungia
prie pranciškonų procesijos, kad praeitų Jėzaus pėdomis ir dar kartą pergyventų jo
paskutines valandas. Devynios Kryžiaus kelio stotys yra išdėstytos siaurose senamiesčio
gatvelėse, o penkios paskutiniosios – Šventojo Kryžiaus bažnyčioje, kuri stovi Golgotos
kalno vietoje. Visos stotys yra pažymėtos koplytėlėmis arba altoriais, kur galima
sustoti pasimelsti ir apmąstyti, kas čia vyko. Nepaisant turgaus triukšmo ir minios
grūsties gatvėse, ėjimas tuo keliu, kuriuo už mus kenčiantis Jėzus praėjo paskutinę
savo žemiškojo gyvenimo dieną prieš du tūkstančius metų, gali tapti jaudinančia dvasine
patirtimi.
Dramatizmas. Iš tikrųjų, kad suprastum Kryžiaus kelio stotis,
reikia pajusti anuometinį mentalitetą ir dvasingumą. Viduramžių pamaldumas buvo taip
stipriai sutelktas į žmogiškąjį Kristaus kentėjimą, kad šiuolaikiniam žmogui tokia
praktika galėtų atrodyti kaip perdėta ir nesuprantama. Nuplaktas ir krauju paplūdęs
Jėzus buvo intensyvios viduramžių garbinimo objektas. Pamaldumas, kurio centras buvo
šventosios žaizdos, brangusis kraujas, kritimai kančios kelyje, septyni paskutiniai
Jėzaus žodžiai, erškėčių karūna tiesiog klestėjo.
Šv. Jeronimas (342-420) taip
pat rašo apie piligrimus, kurie jo gyvenamu laiku lankė su Jėzaus kančia susijusias
šventas vietas Jeruzalėje, tačiau pirmaisiais krikščionybės amžiais tai dar nebuvo
Bažnyčios liturginė praktika. Šv.Petronijus V amžiuje Šv. Stepono vienuolyne Bolonijoje
įrengė eilę tarpusavyje sujungtų koplyčių, kurios priminė specifines Jeruzalės vietas,
tačiau tai, kas dabar žinoma kaip Kryžiaus kelios stotys (stacijos), pradėjo atsirasti
tik religingumu išgarsėjusiais viduramžiais.
Kryžiaus kelio stotys pirmą kartą
buvo pastatytos Kordoboje (Ispanija) dar XV amžiuje, netrukus Antverpene (Belgija),
Niurnberge (Vokietija) ir daugelyje kitų vietų. Didelę reikšmę Kryžiaus kelio maldai
plėtoti turėjo Pranciškonų vienuolija ypač po to, kai Šventasis Sostas 1343 metais
perdavė pranciškonams Jeruzalės ir visos Palestinos šventųjų vietų globą ir kurie
su ypatingu uolumu ėmė skatinti pamaldumą Kristaus kančiai. Šioje veikloje ypač pasižymėjo
pranciškonas kunigas šv. Leonardas iš Porto Moriso (1676-1751), kuris vien tik Italijoje
įsteigė net 571 vietą. 1686 metais popiežius Inocentas XI suteikė pranciškonams išimtines
teises įrengti Kryžiaus kelio stotis bei taip pat suteikė jiems atlaidų gavimo galimybę
už šių stočių ėjimą Jeruzalės šventosiose vietose. Popiežius Benediktas XIII 1726
metais atlaidų gavimo praktiką praplėtė į visus tikinčiuosius. Pranciškonai ilgą laiką
išlaikė Kryžiaus kelio stočių įrengimo monopoliją, tačiau popiežius Klementas XII
1731 metais šią teisę suteikė ir ne pranciškonų bažnyčioms. Dabar daugumoje pasaulio,
taip pat ir Lietuvos bažnyčių yra Kryžiaus kelio stotys. Tokiu būdu Kristaus kančios
ir mirties apmąstymas lieka ir visada bus svarbiu katalikų religinio gyvenimo elementu.
Žemaitijoje pirmieji Kryžiaus kelius įsteigė pranciškonai bernardinai 1759 metais,
Beržoro parapijoje.
Tradicija. Ši pamaldumo praktika ir šiandien gyva.
Gavėnios metu apmąstoma bažnyčiose, Didįjį Penktadienį visam pasaulį einami Kryžiaus
keliai miestų ir miestelių gatvėmis, mirusiųjų minėjimuose apmąstomi meldžiant mirusiems
amžinos ramybės. Kryžiaus kelias – stacijos, turtingos savo muzikine kalba, nors
vos kelios eilutės giedamos, bet dažnoje parapijoje skamba vis kitokios – daugiau
ar mažiau panašios ar skirtingos melodijos. Žemaitijoje ypač populiarūs Kryžiaus keliai,
kurie per mirusiųjų minėjimus einami net su triūbomis.
Struktūra. Kryžiaus
kelią sudaro Įžanga, 14 stočių ir pabaiga. Visų pirma skelbiama stotis. Po to skamba
aklamacija – „Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave“, ir atliepas
„kad šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį“. Po to skamba pamąstymas ir kreipinys „Pasigailėk
mūsų, Viešpatie“ – tai seno graikiško meldimo Kyrie eleison kreipinys. Tik Lietuvoje
ir Lenkijoje skamba speciali Kryžiaus kelio giesmė, kuriai pradžią davė bernardinas
Jokūbas Wujekas XVI a., o melodiją pateikė kun. M. Mioduševskis 1838 met. Ši giesmė
jau randama Saliamono Slavočinskio 1646 m. pirmajame katalikiškų giesmių rinkinyje.
Tuo tarpu visam pasauly giedamas himnas „Stabat Mater“ – „Stovi motina“. Baigiant
Kryžiaus kelius giedama „Kurs už mus kaltus kentėjai“ – iš lenkų kalbos versta giesmė,
kurios autorius Vladislovas iš Gelniovo.“
Po žvilgsnio į Kryžiaus kelio istoriją,
struktūrą, atlikimo tradiciją, kun. S. Stumbra, pristatė renginio svečius, Šiaulių
šv. Cecilijos religinės muzikos ansamblį (vad. Rolanda Kalakauskienė), kuriam vadovaujant
visi susirinkę kartu apmąstė Kryžiaus kelią. Turbūt pirmą kartą, siekiant parodyti
turtingą Kryžiaus kelio melodiką giedama buvo dviem autentiškomis melodijomis: Šiaulių
krašto ir Kelmės. Renginio dalyviai gražiai įsijungė į giedojimą. Dėkodamas renginio
dalyviams ir svečiams iš Šiaulių, renginio vedėjas pakvietė aktyviai dalyvauti Didžiojo
Penktadienio Kryžiaus kelyje per Klaipėdos miestą.