Antradienį paskelbta pernai Airijoje vykusios apaštališkosios vizitacijos ataskaita.
Popiežius Benediktas XVI jau prieš dvejus metus rašytame laiške Airijos katalikams
pranešė, jog jis nusprendė pasiųsti į Airiją vizitatorius, kad jie ištirtų kaip vyskupijos
ir vienuolijos padeda kunigų seksualinių nusikaltimų aukoms, kaip taikomos bažnytinės
teisės normos ir bendradarbiaujama su civiline valdžia. Vizitacijos tikslas taip pat
buvo padėti Airijos vyskupams, kunigams, vienuoliams ir visiems tikintiesiems išbristi
iš kritiškos situacijos, į kurią juos įstūmė tragiški kai kurių kunigų seksualinių
nusikaltimų atvejai ir jais padaryta žala visai bažnytinei bendruomenei. Šventojo
Tėvo paskirti vizitatoriai – kardinolai ir vyskupai iš Anglijos, Jungtinių Amerikos
Valstijų ir Kanados – išnagrinėjo padėtį visose keturiose Airijos Respublikos ir Šiaurės
Airijos bažnytinėse provincijose, o ypač vyskupijų ir vienuolijų kunigų seminarijose.
Vizitacija
vyko praėjusių metų antroje pusėje ir truko kelis mėnesius. Dabar skelbiama ataskaita
buvo sudaryta pagal vizitatorių išvadas ir keleto Šventojo Sosto žinybų, atsakingų
už specifines Bažnyčios gyvenimo sritis, pateiktas pastabas.
Ataskaitoje visų
pirma dar kartą smerkiami neleistini apsileidimai, dėl kurių nepakankamai ryžtingi
buvo reaguojama į kunigų seksualinių nusikaltimų atvejus ir dar kartą deklaruojamas
noras padėti šių nusikaltimų aukoms bei primenama apie popiežiaus Benedikto XVI laiške
Airijos katalikams nusikaltimų aukoms pareikštą artumą.
Vizito metu buvo konstatuota,
jog praeityje reaguojant į lytinio išnaudojimo atvejus būta rimtų nusižengimų, dėl
kurių kalti ir vyskupai bei vienuolijų vadovai. Tačiau kartu nustatyta, kad vėlesniu
laikotarpiu, ypač paskutiniame praėjusios šimtmečio dešimtmetyje, į šiuos nusikaltimus
pradėta kur kas rimčiau reaguoti.
Svarbus žingsnis seksualinių nusikaltimų
prieš vaikus prevencijoje buvo 2006 m. įkurta nacionalinė vaikų apsaugos žinyba ir
2008 m. jos paskelbtos veiklos šioje srityje gairės. Jomis rekomenduojama į prevencijos
ir formacijos darbą įtraukti kuo daugiau katalikų pasauliečių; įtariant įvykus nusikaltimą
reikalaujama nedelsiant informuoti teisėsaugos institucijas, o taip pat informuoti
Tikėjimo mokymo kongregaciją apie tuos aspektus, kurie yra jos kompetencijoje. Šios
normos buvo atnaujintos ir papildytos, suderinamai su pernai gegužės mėnesį paskelbtais
Tikėjimo mokymo kongregacijos nurodymais. Ataskaitoje tvirtinama, jog šios normos
buvo iš tiesų labai svarbi priemonė, padėjusi ir operatyviau tirti nusikaltimus, ir
visą tikinčiųjų bendruomenę padaryti jautresnę vaikų apsaugos problematikai.
Ataskaitoje
labai palankiai įvertintas nacionalinės vaikų apsaugos žinybos darbas, ypač jos vykdyta
priežiūra, kad normos būtų sklandžiai taikomos visose vyskupijos ir vienuolijose.
Ataskaitoje rekomenduojama dar labiau išplėsti šią veiklą, kad būtų pašalinti ir kartais
dar pasitaikantys vaikų apsaugos normų taikymo ir reagavimo į galimus nusikaltimus
nesklandumai.
Vyskupai ir nacionalinė vaikų apsaugos žinyba turi artimiausiu
metu taip pat parengti bendras normas tiems atvejams kai paaiškėja, kad kunigai ar
vienuoliai buvo nepagrįstai kaltinami ir prokuratūra nutraukė bylas. Specifinė sielovadinė
pagalba turėtų būti numatyta ir tiems kunigams, kurių kaltė įrodyta.
Vizitacijos
seminarijose metu nustatyta, jog rimtai stengiamasi, kad seminaristai gautų gerą intelektinę,
žmogiškąją ir dvasinę formaciją. Seminaristai supažindinami su nepilnamečių apsaugos
svarba. Seminarijoms rekomenduojama didžiausią dėmesį skirti nūsimų kunigų autentiškos
kunigiškos tapatybės ugdymui; primenama vyskupų atsakomybė už seminarijų darbą; rekomenduojama
atidžiai taikyti galiojančius priėmimo į seminarijas kriterijus ir nepilnamečių apsaugos
problematiką įtraukti tarp seminarijose dėstomų dalykų.
Vienuolijoms siūloma
sukurti trejų metų programas, kurių dėka kiekvienos vienuolijos nariai galėtų pasigilinti
į savo steigėjų charizmas. Taip pat rekomenduojama stiprinti maldos dvasią, bendruomenišką
gyvenimą ir apaštalavimo misiją. Vienuolijos turėtų taip pat daugiau dėmesio skirti
tiems, kas kenčia dėl patirto lytinio išnaudojimo.
Ataskaitoje konstatuojama,
jog pastarojo meto įvykiai paliko gilias žaizdas Airijos katalikų bendruomenėje. Tačiau,
antra vertus, yra ir daug naujų autentiško maldingumo ir airių tautos tikėjimo gyvybingumo
ženklų. Dėl to visa Airijos katalikų bendruomenė kviečiama susitelkti, stiprinti tarpusavio
vienybę. Vizitacijos ataskaitoje taip pat nurodomi pagrindiniai sielovados prioritetai:
ypatingai akcentuotas būtinumas labiau mobilizuoti katalikus pasauliečius, skatinti
judėjimų ir asociacijų veiklą. Atskaita baigiama pranešimu, kad Šventasis Sostas ir
Airijos vyskupai jau pradėjo svarstyti kaip pertvarkyti vyskupijų struktūrą, kad ji
labiau tiktų dabartinei Airijos Bažnyčios misijai. (Vatikano radijas)