Kardinolas Tauran suteikė interviu Al Jazeera televizijai
Išskirtiniame interviu Al Jazeera televizija, viena iš labiausiai žiūrimų arabų ir
islamo pasaulyje, kalbino kardinolą Jean-LouisTauran, Popiežiškosios tarpreliginio
dialogo pirmininką, apie prievartą prieš krikščionis. Televizija pradėjo iliustruodama
savo reportažą su vaizdais iš dviejų nesenų išpuolių prieš krikščionis – iš 2011
naujametės nakties, kai teroristo detonuotas užtaisas prie koptų ortodoksų bažnyčios
užmušė mažiausiai 20 žmonių, paminėjo kitas Artimųjų Rytų šalis - krikščionių egzodą
iš Irako, dar vieną kruviną išpuolį prieš bažnyčią Alžyre.
Tarptautinėje spaudoje
gausėjant susirūpinimą krikščionių likimu Artimuosiuose Rytuose išreiškiančių antraščių,
koks yra Vatikano požiūris į situaciją? Krikščionys regione pirmiausia dalijasi tuo
pačiu likimu, kaip ir visa populiacija, - sakė kardinolas Tauran. Nėra taikos, yra
daug kančios. Kalbant apie krikščionis, jie patiria didelę pagundą emigruoti – kad
apsaugoti savo gyvybę, savo vaikų gyvybę.
Tačiau tai būtų taip pat tragedija.
Jie paliktų valstybes, kuriose visada gyventų, o krikščionių šventosios vietos taptų
muziejais. Tai būtų katastrofa.
Paklaustas ar įžvelgia prieš krikščionis vedamą
visuotinę kampanija, kardinolas sakė negalįs kalbėti apie koordinuotą kampaniją visame
Artimųjų Rytų regione, tačiau peržvelgiant dienraščius Irake, kai kuriuose kituose
kraštuose, rasime daug straipsnių, kurių taikinys yra krikščionys. Bendraudamas su
krikščionimis iš to regiono, pakankamai gerai supratau, kad jie jaučiasi antraklasiais
piliečiais, - kalbėjo kardinolas Tauran.
Kas taikosi į krikščionis? Užvis fundamentalistinės,
ekstremistinės grupės. Kaip galima jiems padėti? Per dvasinį solidarumą, per humanitarinių
organizacijų veikimą, per diplomatinį veikimą ir per piligrimines keliones ten, kur
jos gali būti rengiamos. Kardinolas patikslino nesutinkąs su požiūriu tų krikščionių
grupių, ypač JAV, kurios teigia, kad islamas iš prigimties yra bloga, blogio religija.
Su islamu krikščionybė turi kontaktą jau daug šimtmečių, buvo prievartos ir nesutarimo
epizodų, tačiau taip pat dialogo momentų, ypač nuo Vatikano II Susirinkimo. Negalima
sakyti, kad islame nėra dialogo ieškojimo. Štai, neseniai buvo rašyta, kaip Tuniso
universiteto dėstytojas savo studentams musulmonams sakė: „neišleiskite iš rankų rašiklių,
kitaip čiupsite peilius“.
Kardinolas Tauran turėjo progą dar kartą paaiškinti
epizodą, dėl kurio užsigavo ir nuoskaudą jaučia daug musulmonų iki pat šios dienos
– 2006 metų Benedikto XVI kalbą Regensburgo universitete. Pasak jo, popiežius paprasčiausiai
buvo klaidingai interpretuotas. Žurnalistai greitai, tačiau netiksliai išvertė popiežiaus
mintį iš vokiečių kalbos – esą islamas yra prievartos religija. Tačiau tie, kurie
skaitė visą kalbos tekstą, suprato, jog kalbėta buvo apie tai, kad jokia prievarta
negali būti pateisinama su religijos pagalba.
Daug nereikalingų nesusikalbėjimų
kyla dėl abipusio vienas kito nepažinimo, - pabrėžė kardinolas Tauran: jam teko kalbėti
su antiislamiškai nusiteikusiais radikalais, kurie niekad nebuvo atsivertę korano
ir niekad tiesiogiai nekalbėjo su musulmonu. Reikia atlikti didelį ugdymo darbą. Išvengsime
civilizacijų susidūrimo, jei išvengsime ignoracijos – apie save pačius ir kitus -
susidūrimo. Tai galioja ne tik skirtingų religijų grupėms, bet tikinčiųjų bei netikinčiųjų
santykiams. Ugdymo darbas turi prasidėti mokyklose ir universitetuose, Vakaruose ir
Rytuose.
Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas išreiškė
savo viltį, kad „arabų pavasaris“, ten, kur nevirto pilietiniu konfliktu, padės religinių
grupių sugyvenimui, nes iškėlė visiems bendrus tikslus – teisingumą, lygybę, darbą.
(Vatikano radijas)