Trečiadienį, kovo 14 dieną, arkivyskupas Silvano Tomasi, nuolatinis Šventojo Sosto
stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje Ženevoje, pasisakė diskusijoje apie nacionalinių
arba etninių, religinių ir kalbinių mažumų teises. Šiais metais kaip tik sukako 20
metų nuo JT deklaracijos apie etninėms, religinėms ir kalbinėms mažumoms priklausančių
asmenų teises.
Arkivyskupas priminė Nepriklausomo mažumų reikalų eksperto parengtos
ataskaitos konstatavimą, jog, viena vertus, minėtoms mažumoms priklausančių asmenų
sąmoningumas apie savo teises gerokai didesnis, palyginus su ankstesne situacija,
ir tai yra teigiamas veiksnys. Kita vertus, tų mažumų teisių pažeidinėjimas nesumažėjo.
Valstybės ir visuomenės viduje esančių grupių sugyvenimo pamatą, anot arkivyskupo
Tomasi, gerai įvardija minėtoji JT Deklaracija apie mažumų teises – tai kiekvieno
žmogaus orumo pripažinimas, lygios moterų ir vyrų teisės, lygios didelių ir mažų valstybių
teisės, nepriklausomai nuo rasės, lyties, kalbos ir religijos. Laikantis šių principų
kiekvienas galės prisidėti prie valstybės bendrojo gėrio, taip pat ir kultūrinio bei
socialinio dialogo keliu.
Savo kitoje pastaboje Šventojo Sosto diplomatas atkreipė
dėmesį, jog galbūt reikėtų atsisakyti tokių sąvokų kaip „mažumos“ ar „daugumos“ populiacija.
Tai atitiktų principą, jog visi yra lygūs pareigose ir teisėse, tarp kurių yra teisė
burtis į asociacijas, išsaugant kultūrinę, religinę ir politinę tapatybę. Gerai apibrėžta
ir visiems bendra pilietybė visa tai turi apimti. Kitaip etninė ar religinė priklausomybė,
jei naudojama kaip priklausymo valstybei kriterijus, prieštarauja žmogaus teisių universalumui
ir sudaro sąlygas piktnaudžiavimams. (Vatikano radijas)