2012-03-14 17:30:19

Bendroji trečiadienio audiencija. Bažnyčios malda su Marija


Kovo 14 dienos bendrojoje audiencijoje Benediktas XVI pradėjo naują etapą savo katechezių cikle apie maldą. Keliose trečiadienio katechezėse Šventasis Tėvas kalbėjo apie Jėzaus maldą Evangelijose, o su šio trečiadienio katecheze pradėjo apmąstymus apie maldą Apaštalų darbuose ir apaštalo Pauliaus laiškuose.

Šventasis Lukas mums paliko vieną iš keturių Evangelijų ir taip pat pirmąją Bažnyčios istorija vadinamą knygą, Apaštalų darbus. Abiejose šiose knygose, - sakė Benediktas XVI, - tęstinis elementas yra būtent malda – Jėzaus, Marijos, mokinių, moterų, visos krikščionių bendruomenės. Bažnyčios pradžios kelias yra diktuojamas Šventosios Dvasios veikimo, pavertusio apaštalus Prisikėlusiojo liudytojais iki pat kraujo išliejimo, ir greito Dievo žodžio paplitimo rytuose ir vakaruose. Bet dar prieš Evangelijos skelbimui pasklindant Lukas pasakoja apie Jėzaus žengimą į Dangų ir mokiniams paliktą programą: „kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje, ir lig pat žemės pakraščių“ (Apd 1,6-9). Po Judo Iskarijoto išdavystės vienuolika likusių apaštalų Jeruzalėje susirinko namuose melstis ir būtent maldoje laukia Prisikėlusio Kristaus pažadėtos dovanos, Šventosios Dvasios.

Šiame laukimo kontekste, tarp Žengimo į Dangų ir Sekminių, Lukas paskutinį kartą pamini Mariją, Jėzaus Motiną, ir jo šeimos narius. Marijai buvo skirta Evangelijos pagal Luką pradžia, pasakojusi apie angelo apsireiškimą, apie žmogumi tapusio Dievo Sūnaus gimimą ir vaikystę. Su Marija prasideda pirmieji žemiškojo Jėzaus gyvenimo žingsniai ir pirmieji Bažnyčios žingsniai, abiejuose momentuose vyrauja susikaupimo ir Dievo klausymosi klimatas.

Šiandien noriu stabtelt prieš šio besimeldžiančios Marijos buvimo mokinių grupėje, kuri taps pirmoji Bažnyčios užuomazga, - sakė popiežius. Marija tyliai ėjo jos Sūnaus keliu per visą viešą veiklą iki pat kryžiaus papėdės ir toliau eina, su tylia malda, Bažnyčios keliu.

Angelo Apreiškimo metu Marija priima dieviškąjį planą su visišku atsidavimu – „štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“. Su vidinio klausymosi nuostata Marija supranta savo istoriją, nuolankiai pripažindama, kad tai Viešpats veikia. Susitikusi su Elžbieta Ji prabyla džiaugsmo, pašlovinimo, padėkos žodžiais apie Dievo veikimą jos gyvenime ir žmonijos istorijoje.

Marijos kelio etapai, nuo Nazareto namo iki Jeruzalės per Kryžių, kai Sūnus jai patiki apaštalą Joną, pasižymi gebėjimu išlaikyti pastovią susikaupimo atmosferą, leidžiančia apmąstyti visus įvykius širdies tyloje, priešais Dievą, suprasti Dievo valią ir būti pajėgiai ją vidujai priimti. Dievo Motinos buvimas su Vienuolika, po Jėzaus Žengimo į Dangų, nėra tik paprastas fakto konstatavimas, tačiau turi didelės vertės reikšmę, nes su apaštalais Marija dalijasi tuo, kas brangiausia: gyva Jėzaus ir Jo misijos atmintimi.

Lukas paskutinį kartą pamini Mariją šeštadienio kontekste. Šeštadienis yra Dievo poilsio diena po Kūrimo, tylos ir laukimo diena po Jėzaus Mirties ir Prisikėlimo. Tarp Prisikėlusiojo Žengimo Dangun ir pirmųjų krikščionių Sekminių, apaštalai ir Bažnyčia susirinko su Marija kartu laukti Šventosios Dvasios dovanos, be kurios negali tapti liudytojais. Marija, kuri šią dovaną jau buvo gavusi Žodžio pagimdymui, su visa Bažnyčia dalijasi tos pačios dovanos laukimu, kad kiekviename išryškėtų Kristus. Jei nėra Bažnyčios be Sekminių, tai nėra ir Sekminių be Dievo Motinos, nes ji unikaliu būdu išgyveno tai, ką Bažnyčia kasdien išgyvena per Šventosios Dvasios veikimą.

Kaip pabrėžta Vatikano II Susirinkimo dogminėje konstitucijoje „Lumen gentium“, „kadangi Dievas panoro, kad žmonių išganymo sakramentas būtų iškilmingai apreikštas ne anksčiau, negu bus išlieta Kristaus pažadėtoji Šventoji Dvasia, matome, kad apaštalai prieš Sekmines „ištvermingai ir vieningai atsidėjo maldai kartu su moterimis ir Jėzaus motina Marija bei jos broliais“ (Apd 1, 14). Marija taip pat savo maldomis prašė dovanoti Dvasią, kuri jau apreiškimo metu buvo pridengusi ją savo šešėliu“.

Gerbti Jėzaus Motiną Bažnyčioje reiškia mokytis iš Jos būti bendruomene, kuri meldžiasi. Tai yra vienas iš esminių Apaštalų darbuose aprašytos krikščionių bendruomenės požymių, - sakė Šventasis Tėvas. Pasak jo, Marija moko atverti visas maldos dimensijas, melstis ne tik tada, kai esame sunkumuose. Būdama su Bažnyčia ir Bažnyčioje, Dievo Motina Marija, kuriai buvo patikėtas mylimasis mokinys ir visi mokiniai, yra taip pat Bažnyčios Motina. Ši motinystė bus gyva iki pat istorijos pabaigos.

*

Tarp bendrosios audiencijos dalyvių šv. Petro aikštėje galima atskirai paminėti dvi grupes. Tai 50-ojo Tarptautinio eucharistinio kongreso delegacija, popiežiui pristačiusi Kongreso varpą.

*
Kita delegacija popiežiui pristatė „benediktiniškąjį žibintą“, primenantį šv. Benediktą, Europos globėją, bei taikingos ir vieningos Europos idealą. Delegacija sudaryta iš benediktiniškų šeimų atstovų, įskaitant atvykusius iš istoriškai žymiausių benediktiniškų centrų – Norčijos, Subiako ir Montekasino. Popiežius žibintą palaimino ir šis, atkeliavęs į Romą iš Maltos, toliau tęs savo kelionę. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.