Bendroji trečiadienio audiencija. Bažnyčios malda su Marija
Kovo 14 dienos bendrojoje audiencijoje Benediktas XVI pradėjo naują etapą savo katechezių
cikle apie maldą. Keliose trečiadienio katechezėse Šventasis Tėvas kalbėjo apie Jėzaus
maldą Evangelijose, o su šio trečiadienio katecheze pradėjo apmąstymus apie maldą
Apaštalų darbuose ir apaštalo Pauliaus laiškuose.
Šventasis Lukas mums paliko
vieną iš keturių Evangelijų ir taip pat pirmąją Bažnyčios istorija vadinamą knygą,
Apaštalų darbus. Abiejose šiose knygose, - sakė Benediktas XVI, - tęstinis elementas
yra būtent malda – Jėzaus, Marijos, mokinių, moterų, visos krikščionių bendruomenės.
Bažnyčios pradžios kelias yra diktuojamas Šventosios Dvasios veikimo, pavertusio apaštalus
Prisikėlusiojo liudytojais iki pat kraujo išliejimo, ir greito Dievo žodžio paplitimo
rytuose ir vakaruose. Bet dar prieš Evangelijos skelbimui pasklindant Lukas pasakoja
apie Jėzaus žengimą į Dangų ir mokiniams paliktą programą: „kai ant jūsų nužengs Šventoji
Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje
bei Samarijoje, ir lig pat žemės pakraščių“ (Apd 1,6-9). Po Judo Iskarijoto išdavystės
vienuolika likusių apaštalų Jeruzalėje susirinko namuose melstis ir būtent maldoje
laukia Prisikėlusio Kristaus pažadėtos dovanos, Šventosios Dvasios.
Šiame laukimo
kontekste, tarp Žengimo į Dangų ir Sekminių, Lukas paskutinį kartą pamini Mariją,
Jėzaus Motiną, ir jo šeimos narius. Marijai buvo skirta Evangelijos pagal Luką pradžia,
pasakojusi apie angelo apsireiškimą, apie žmogumi tapusio Dievo Sūnaus gimimą ir vaikystę.
Su Marija prasideda pirmieji žemiškojo Jėzaus gyvenimo žingsniai ir pirmieji Bažnyčios
žingsniai, abiejuose momentuose vyrauja susikaupimo ir Dievo klausymosi klimatas.
Šiandien noriu stabtelt prieš šio besimeldžiančios Marijos buvimo mokinių
grupėje, kuri taps pirmoji Bažnyčios užuomazga, - sakė popiežius. Marija tyliai ėjo
jos Sūnaus keliu per visą viešą veiklą iki pat kryžiaus papėdės ir toliau eina, su
tylia malda, Bažnyčios keliu.
Angelo Apreiškimo metu Marija priima dieviškąjį
planą su visišku atsidavimu – „štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“.
Su vidinio klausymosi nuostata Marija supranta savo istoriją, nuolankiai pripažindama,
kad tai Viešpats veikia. Susitikusi su Elžbieta Ji prabyla džiaugsmo, pašlovinimo,
padėkos žodžiais apie Dievo veikimą jos gyvenime ir žmonijos istorijoje.
Marijos
kelio etapai, nuo Nazareto namo iki Jeruzalės per Kryžių, kai Sūnus jai patiki apaštalą
Joną, pasižymi gebėjimu išlaikyti pastovią susikaupimo atmosferą, leidžiančia apmąstyti
visus įvykius širdies tyloje, priešais Dievą, suprasti Dievo valią ir būti pajėgiai
ją vidujai priimti. Dievo Motinos buvimas su Vienuolika, po Jėzaus Žengimo į Dangų,
nėra tik paprastas fakto konstatavimas, tačiau turi didelės vertės reikšmę, nes su
apaštalais Marija dalijasi tuo, kas brangiausia: gyva Jėzaus ir Jo misijos atmintimi.
Lukas paskutinį kartą pamini Mariją šeštadienio kontekste. Šeštadienis yra
Dievo poilsio diena po Kūrimo, tylos ir laukimo diena po Jėzaus Mirties ir Prisikėlimo.
Tarp Prisikėlusiojo Žengimo Dangun ir pirmųjų krikščionių Sekminių, apaštalai ir Bažnyčia
susirinko su Marija kartu laukti Šventosios Dvasios dovanos, be kurios negali tapti
liudytojais. Marija, kuri šią dovaną jau buvo gavusi Žodžio pagimdymui, su visa Bažnyčia
dalijasi tos pačios dovanos laukimu, kad kiekviename išryškėtų Kristus. Jei nėra Bažnyčios
be Sekminių, tai nėra ir Sekminių be Dievo Motinos, nes ji unikaliu būdu išgyveno
tai, ką Bažnyčia kasdien išgyvena per Šventosios Dvasios veikimą.
Kaip pabrėžta
Vatikano II Susirinkimo dogminėje konstitucijoje „Lumen gentium“, „kadangi Dievas
panoro, kad žmonių išganymo sakramentas būtų iškilmingai apreikštas ne anksčiau, negu
bus išlieta Kristaus pažadėtoji Šventoji Dvasia, matome, kad apaštalai prieš Sekmines
„ištvermingai ir vieningai atsidėjo maldai kartu su moterimis ir Jėzaus motina Marija
bei jos broliais“ (Apd 1, 14). Marija taip pat savo maldomis prašė dovanoti Dvasią,
kuri jau apreiškimo metu buvo pridengusi ją savo šešėliu“.
Gerbti Jėzaus Motiną
Bažnyčioje reiškia mokytis iš Jos būti bendruomene, kuri meldžiasi. Tai yra vienas
iš esminių Apaštalų darbuose aprašytos krikščionių bendruomenės požymių, - sakė Šventasis
Tėvas. Pasak jo, Marija moko atverti visas maldos dimensijas, melstis ne tik tada,
kai esame sunkumuose. Būdama su Bažnyčia ir Bažnyčioje, Dievo Motina Marija, kuriai
buvo patikėtas mylimasis mokinys ir visi mokiniai, yra taip pat Bažnyčios Motina.
Ši motinystė bus gyva iki pat istorijos pabaigos.
*
Tarp bendrosios
audiencijos dalyvių šv. Petro aikštėje galima atskirai paminėti dvi grupes. Tai 50-ojo
Tarptautinio eucharistinio kongreso delegacija, popiežiui pristačiusi Kongreso varpą.
* Kita
delegacija popiežiui pristatė „benediktiniškąjį žibintą“, primenantį šv. Benediktą,
Europos globėją, bei taikingos ir vieningos Europos idealą. Delegacija sudaryta iš
benediktiniškų šeimų atstovų, įskaitant atvykusius iš istoriškai žymiausių benediktiniškų
centrų – Norčijos, Subiako ir Montekasino. Popiežius žibintą palaimino ir šis, atkeliavęs
į Romą iš Maltos, toliau tęs savo kelionę. (Vatikano radijas)