Nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas pasisakė prievartos prieš vaikus klausimu
Vykstant 19-osios Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesijos diskusijoms, nuolatinis
Šventojo Sosto stebėtojas šioje organizacijoje, arkivyskupas Silvano Tomasi, pasisakė
prievartos prieš vaikus tema.
Anot diplomato, Šventasis Sostas, kartu su kitomis
delegacijomis, išreiškia rimtą susirūpinimą dėl fizinių ir emocinių žaizdų, kurias
vaikai patiria dėl įvairios prievartos, kai jų vaikystė turėtų būti saugiu brendimo
ir mokimosi periodu, pakeliui į suaugusiojo gyvenimą.
Galima pasidžiaugti,
kad kai kuriuose pasaulio regionuose vaikų padėtis pagerėjo. Tačiau taip pat pranešama,
kad apie 30 pasaulio konfliktų dalyvauja apie 300 000 vaikų – kaip kurjeriai, kariai,
virėjai ar prievartinių lytinių santykių teikėjai. Dauguma iš jų buvo brutaliai rekrutuoti.
Iš 215 milijonų dirbančių vaikų virš 100 milijono dirba pavojingomis sąlygomis. Tyrimai
rodo, jog prievarta patiriama namuose ir mokyklose. Prie šių, tradiciškai rizikingų
aplinkybių prisideda naujos, susijusios su šiuolaikinėmis technologijomis, kurių pagalba
vaikai bombarduojami gąsdinančiais vaizdais ir informacija, jais dėl savo tikslų manipuliuoja
kiti asmenys.
Lytinė prievarta yra ypač sukrečianti ir reikalauja ne tik valstybės
ir teisėsaugos, bet kiekvieno visuomenės komponento atsakomybės ir pastangų, kad vaikai
būtų saugūs. Šventojo Sosto delegacija, pažymėjo arkivyskupas Tomasi, aštriai suvokia,
kad kai kurie dvasininkai ir religinių bendruomenių tarnautojai išdavė savo atstovaujamų
tikėjimų vertybes, kurias jie pamokslavo, įvykdydami pasibaisėtinus lytinio piktnaudžiavimo
aktus prieš vaikus. Kas liečia Katalikų Bažnyčią, ji priėmė ir vysto programas, kurios
užkerta kelią lytiniam išnaudojimui su ja susijusiose institucijose, nurodė, kad apie
nusikaltimų autorius, nepriklausomai nuo sakramentinio statuso, turi būti pranešta
teisėsaugai.
Tačiau nei Žmogaus teisių taryba, nei visuomenė neturi apsigauti,
manydami, kad vaikų lytinis išnaudojimas apsiriboja keliomis institucijomis. Priešingai,
jis aptinkamas visuose visuomenės sluoksniuose ir dažniausiai susijęs su artimiausia
vaikui socialine aplinka. Tai reikia sąžiningai pripažinti, jei norima veiksmingos
žalos vaikams prevencijos, visuomenės ateitį kursiančių fizinės ir emocinės vaikų
sveikatos. (Vatikano radijas)