2012-03-10 18:49:00

Japonijoje Nišizakos Kryžių kalne įkurta nacionaline katalikų šventove


Japonijos vyskupų konferencija Nišizakos memorialą paskelbė nacionaline katalikų šventove. Ant Nišizakos kalno XVI amžiaus pabaigoje buvo nukryžiuotas jėzuitas šv. Paulius Miki ir kiti 25 katalikai. Juos mirtimi pasmerkė Japonijos šiogūnas, krašto vienytojas ir budizmo gaivintojas Tojotomi Hidejoši.

Siekdamas įbauginti augančią Japonijos krikščionių bendruomenę šiogūnas nuteisė mirti ant kryžiaus 24 katalikus. Pirma nuteistieji buvo kankinami ir žeminami. Jiems buvo nupjauta kairioji ausis, paskui buvo vedžiojami po Kiotą. Po to jie turėjo nueiti ilgą ir sunkų kelią pėsčiomis žiemos metu iki Nagasakio, per 33 dienas nukeliaudami 800 km. Pakeliui buvo suimti nuteistuosius lydėję du savanoriai katalikai.

Tarp nukankintųjų šeši buvo pranciškonai, trys – jėzuitai, o kiti – katalikai pasauliečiai. Kankiniai buvo įvairių tautybių, įskaitant 20 japonų, 4 ispanus, meksikietį ir indą. Trys nukryžiuotieji buvo vaikai.

Nišizakos memorialas ant to paties vardo kalno buvo paskelbtas nacionaline šventove minit 26 kankinių kanonizavimo 150 metines. Memorialas buvo įkurtas prieš 50 metų.

Japonijos vyskupai be to įsteigė 26 kankinių kelią Kioto, Osakos, Hirosimos, Fukuokos ir Nagasakio vyskupijose, per kurias į mirtį ėjo šv. Paulius Miki ir jo likimo draugai. Japonijos kankinių Kryžiaus kelią, Japonijoje vadinamą Nagasakio keliu, žadama paversti piligrimyščių tikslu.

26 nuteistieji buvo nukankinti ant Nišizakos kalno 1597 metų vasario 5 d. Kiekvienam buvo paruoštas atskiras kryžius su užrašytu vardu. Kaliniai buvo pritvirtinti prie kryžių grandinėmis. Kryžiai buvo iškelti vienoje eilėje. Paskui įvyko egzekucija: nuteistiesiems buvo perdurtos širdys ietimis. Įvykis sulaukė didelio atgarsio, jį lydėjo krikščionių protestai. Nukryžiavimą stebėti susirinko keturi tūkstančiai Nagasakio gyventojų, japonai ir svetimšaliai, tiek katalikai, tiek nekatalikai. Pasak Japonijos martirologo, jėzuitas Paulius Miki nuo kryžiaus evangelizavo žmonių minią. (Vatikano radijas)







All the contents on this site are copyrighted ©.