Japonijoje Nišizakos Kryžių kalne įkurta nacionaline katalikų šventove
Japonijos vyskupų konferencija Nišizakos memorialą paskelbė nacionaline katalikų šventove.
Ant Nišizakos kalno XVI amžiaus pabaigoje buvo nukryžiuotas jėzuitas šv. Paulius Miki
ir kiti 25 katalikai. Juos mirtimi pasmerkė Japonijos šiogūnas, krašto vienytojas
ir budizmo gaivintojas Tojotomi Hidejoši.
Siekdamas įbauginti augančią Japonijos
krikščionių bendruomenę šiogūnas nuteisė mirti ant kryžiaus 24 katalikus. Pirma nuteistieji
buvo kankinami ir žeminami. Jiems buvo nupjauta kairioji ausis, paskui buvo vedžiojami
po Kiotą. Po to jie turėjo nueiti ilgą ir sunkų kelią pėsčiomis žiemos metu iki Nagasakio,
per 33 dienas nukeliaudami 800 km. Pakeliui buvo suimti nuteistuosius lydėję du savanoriai
katalikai.
Tarp nukankintųjų šeši buvo pranciškonai, trys – jėzuitai, o kiti
– katalikai pasauliečiai. Kankiniai buvo įvairių tautybių, įskaitant 20 japonų, 4
ispanus, meksikietį ir indą. Trys nukryžiuotieji buvo vaikai.
Nišizakos memorialas
ant to paties vardo kalno buvo paskelbtas nacionaline šventove minit 26 kankinių kanonizavimo
150 metines. Memorialas buvo įkurtas prieš 50 metų.
Japonijos vyskupai be
to įsteigė 26 kankinių kelią Kioto, Osakos, Hirosimos, Fukuokos ir Nagasakio vyskupijose,
per kurias į mirtį ėjo šv. Paulius Miki ir jo likimo draugai. Japonijos kankinių Kryžiaus
kelią, Japonijoje vadinamą Nagasakio keliu, žadama paversti piligrimyščių tikslu.
26 nuteistieji buvo nukankinti ant Nišizakos kalno 1597 metų vasario 5 d.
Kiekvienam buvo paruoštas atskiras kryžius su užrašytu vardu. Kaliniai buvo pritvirtinti
prie kryžių grandinėmis. Kryžiai buvo iškelti vienoje eilėje. Paskui įvyko egzekucija:
nuteistiesiems buvo perdurtos širdys ietimis. Įvykis sulaukė didelio atgarsio, jį
lydėjo krikščionių protestai. Nukryžiavimą stebėti susirinko keturi tūkstančiai Nagasakio
gyventojų, japonai ir svetimšaliai, tiek katalikai, tiek nekatalikai. Pasak Japonijos
martirologo, jėzuitas Paulius Miki nuo kryžiaus evangelizavo žmonių minią. (Vatikano
radijas)