Vatikano slaptojo archyvo prefektas – Pijaus XII pontifikato archyvai bus atidaryti
po metų ar dviejų
Netrukus, po metų ar dviejų, bus atverti viso Pijaus XII, vadovavusio katalikų Bažnyčiai
1939-1958 metų laikotarpiu, pontifikato archyvai, - per spaudos konferenciją, pristatant
parodą „Lux in arcana“ Romoje, pareiškė Vatikano slaptojo archyvo prefektas monsinjoras
Sergio Pagano. Sprendimą apie tikslią atidarymo datą priims Benediktas XVI, kuris
buvo išreiškęs troškimą, kad archyvai atidarymui būtų paruošti pagal galimybes greičiau.
Pijaus XII pontifikato laikotarpio archyvai yra įdomūs istorikams, kurie tiria
II Pasaulinio karo aplinkybes, Bažnyčios santykius su nacistiniu režimu ar su holokaustu.
Čia
verta dar kartą paminėti, kad Vatikano archyvus apibūdinantis žodis „slaptasis“ yra
iš lotynų kalbos kilusi dviprasmybė. Vatikano archyvas yra atviras istorikams kaip
ir daugybė kitų archyvų, jame nėra slepiamos kokios nors ypatingos paslaptys, kaip
kad mėgsta teigti tam tikro žanro romanų rašytojai. Terminas „slaptasis“ prieš keletą
šimtų metų lotynų kalba paprasčiausiai reiškė ir, Vatikano archyvų atžvilgiu, toliau
reiškia „privatus“ archyvas, tarnaujantis popiežių reikmėms. Tačiau yra laikomasi
bendros tarptautinės praktikos atverti archyvus praėjus keliems dešimtmečiams nuo
juose dokumentuotų įvykių.
Po Pijaus XII mirties pasirodė kelios knygos, kartais
su ne visai skaidriomis intencijomis, apie tai, kad popiežius simpatizavo nacistiniam
režimui, buvo nukaltos ir tokios skambios etiketės, kaip kad „Hitlerio popiežius“.
1965 metais išleistų 12 tomų dokumentų apie Šventojo Sosto veiklą II Pasaulinio karo
laikotarpiu, bendraamžininkų liudijimai, įvairios istorinės studijos jau dabar aiškiai
rodo tokių tvirtinimų melagingumą, nors tam tikrose ideologinėse aplinkose apie tai
ir toliau kalbama. Vis tik ir gerokai blaivesnio požiūrio žmonės, istorikai svarsto
– ar Pijus XII, nors nebuvo ir negalėjo būti visa savo prigimtimi antikrikščioniško
režimo draugas, neturėjo daug kategoriškiau pasmerkti, kritikuoti šį režimą ir jo
nusikaltimus, negu kad smerkė savo laiku?
Suprantama, kad atsakymų į šiuos
klausimus galima rasti būtent archyvuose. Kai kurie nekantraujantys įtarinėjo, kad
jų atidarymas yra vilkinamas. Aukšti Vatikano pareigūnai tai yra ne kartą paneigę
– paprasčiausiai keliolikos milijonų puslapių dydžio archyvo su turimomis pajėgomis
nors paviršutiniškam sukatalogavimui ir paruošimui istorikų darbui, kaip buvo pasakyta
dar 2008-aisiais, „reikės šešių ar septynių metų“. Beje, tikėtina, kad dalis tų, kurie
šiandien garsiai reikalauja archyvo atidarymo atėjus šiam laikui jo realiu turiniu
nebesidomės, nes jis ir nebuvo jiems svarbus.
Monsinjoras Pagano pridūrė,
kad Benediktas XVI norėjo greitesnio archyvų atidarymo būtent todėl, kad būtų atsakyta
Pijaus XII, kuriam šiandien yra užvesta beatifikacijos byla, pontifikato kritikams.
(vatikano radijas)