Genujoje vyko suvažiavimas skirtas azartinių lošimų daromai žalai

Praėjusios savaitės penktadienį, vasario 24 d. Genujoje vyko suvažiavimas, kuriame įvairiais aspektais buvo nagrinėjamas azartinių lošimų reiškinys, jo ekonominės, socialinės ir moralinės implikacijos. Suvažiavimą surengė italų nevyriausybinė organizacija, kovojanti su palūkininkais, nes jų aukos dažniausiai būna patologiniai lošėjai. Suvažiavime dalyvavo ir kalbą pasakė taip pat Genujos arkivyskupas bei Italijos Vyskupų konferencijos pirmininkas kard. Angelo Bagnasco.

Nors Katalikų Bažnyčios katekizmas apie azartinius lošimus kalba labai lakoniškai, sakydamas, kad jie „patys savaime neprieštarauja teisingumui, tačiau tampa neleistini doriniu požiūriu kai atima iš žmogaus lėšas, būtinas jo paties pragyvenimui ar kitų žmonių reikmėms“ (plg. KBK 2413), kardinolas savo pasisakyme Genujoje vykusiame suvažiavime apie juos kalbėjo naudodamas griežtesnius terminus. Pasak jo, azartiniai lošimai yra tarsi aštuonkojis, kuris tiesdamas savo nuodingus čiuptuvus daug žada, o sučiupęs auką, viską iš jos atima. Kardinolo pateiktais duomenimis, vien praėjusiais metais azartiniams lošimams Italijoje išleista apie 80 milijardų eurų. Vien Genujos mieste, kuriame vyko suvažiavimas, veikia 46 lošimų punktai. Remiantis jau vien šiais keliais duomenimis galima pagrįstai kalbėti apie tikrą socialinę nelaimę, nuo kurios nukenčia ir tiesioginės aukos, ir visa visuomenė.

Kardinolas Bagnasco pacitavo popiežiaus Benedikto XVI žinią šių metų Gavėniai, kurioje tarp kita ko sakoma, kad mūsų egzistencija susijusi su kitų egzistencija, ir tai gali kreipti į gera ir į bloga; ir nuodėmei, ir meilės darbui būdingas visuomeninis matmuo. Vadovaujantis šituo kriterijumi reikia vertinti ir azartinių lošimų reiškinį: jie nėra tik paties lošiančio žmogaus privatus reikalas, bet visos visuomenės problema.

Galiausiai Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas linkėjo, kad pilietinė visuomenė, tokiomis iniciatyvomis kaip ir šis, Genujoje vykęs suvažiavimas, keltų aikštėn azartinių lošimų daromą žalą ir siūlytų valdžios pareigūnams bei įstatymų leidėjams kaip riboti jų neigiamą poveikį. Tačiau visuomet reikia atsiminti, kad svarbiausias būdas turi būti jaunimo auklėjimas ir solidarios, atsakingos, miražams atsparios visuomeninio gyvenimo kultūros ugdymas. (Vatikano radijas)