Popiežius susitiko su prieš pusantro šimto metų įkurtos labdaringos organizacijos
- Šv. Petro draugijos nariais
Penktadienio rytą Benediktas XVI priėmė prieš pusantro šimto metų Romos aristokratų
įkurtos labdaringos organizacijos – Šv. Petro draugijos atstovus, kurie įteikė Popiežiui
savo narių suaukotą ir Romos parapijose surinktą pinigų sumą – „Šv. Petro skatiko“
auką Popiežiaus vykdomai labdarai. Su Šv. Petro draugijos nariais Popiežius paprastai
kasmet susitinka Šv. Petro Sosto šventės dieną - vasario 22-ąją. Šiemet tai buvo Pelenų
trečiadienis, dėl to tradicinė audiencija surengta pora dienų vėliau.
Ką tik
pradėjome Gavėnios kelią, - sakė Popiežius Draugijos atstovams. Visas šis liturginis
metas mus kviečia sutelkti dėmesį į tai, kas krikščionybėje svarbiausia – į meilę.
Gavėnia yra palankus metas, Dievo Žodžio ir Sakramentų padedamiems, atnaujinti tikėjimą
ir meilę, tiek asmeniniame, tiek ir bendruomeniniame gyvenime. Tai maldos ir dalijimosi
kelias; tylos ir pasninko kelias; tai Velykų džiaugsmo laukimas.
Mes žinome,
kad mūsų ištikimybė Evangelijai matuojama darbais, kuriuos atliekame artimo labui,
ypač padėdami silpniausiems ir atstumtiesiems, - kabėjo popiežius Benediktas. Dėmesingumas
kitam žmogui ir jo gerovės siekimas neturi ribotis vien materialine gerove, vien fiziniais
gerovės aspektais, bet taip pat moraline ir dvasine plotme. Nors ir šiandieninė kultūra
dažnai nejaučia skirtumo tarp gėrio ir blogio, reikia drąsiai skelbti, kad gėris yra
ir kad jis laimi. Jausti atsakomybę už kitą žmogų, reiškia siekti jam gėrio. Būti
dėmesingam savo broliui, reiškia suvokti jo poreikius, įveikti savo širdies kietumą,
kuris mus padaro aklais kito žmogaus kančiai. Labdara yra vienas svarbiausių evangelizavimo
būdų, nes juk pats Jėzus pasakė, kad ką padarysime mažiausiems mūsų broliams, Jam
padarysime, - sakė popiežius Benediktas Šv. Petro draugijos nariams.
* * *
Šv.
Petro draugija (arba klubas) įkurta 1869-aisiais – paskutiniaisiais popiežiaus Pijaus
IX pasaulietinės valdžios metais. Netrukus popiežiaus vadovautos valstybės teritorija
buvo prijungta prie besivienijančios Italijos, o popiežių sostinė Roma tapo Italijos
sostine. Paskutiniais bažnytinės valstybės gyvavimo metais, Romos mieste atsirado
jaunimo, pirmiausia tarp aristokratų šeimų palikuonių, kurie deklaravo amžiną ištikimybę
pasaulietinę valdžią prarandančiam Pijui IX. Popiežius padėkojo jauniesiems aristokratams
už palaikymą, tačiau suvokdamas istorinę situaciją, jaunimo entuziazmą jis nukreipė
į pozityvųjį darbą vargšų labui. Šitaip gimė iki mūsų dienų veikianti labdaringa organizacija,
finansuojanti vargšų valgyklas Romos mieste, nakvynės namus, naktinės greitosios pagalbos
punktus, prieglaudas motinoms su vaikais, taip pat paliatyviosios slaugos centrą.
Neseniai Šv. Petro draugija pradėjo remti misijas Laose. Be to, draugijos nariai daugybę
vaikų misijų šalyse yra įvaikinę per atstumą, o taip pat dosniai aukoja Popiežiaus
labdaros fondui. (Vatikano radijas)