2012-02-24 17:59:27

Aštuonioliktojo amžiaus popiežius Benediktas XIII – arčiau altorių garbės


Penktadienį Laterano rūmuose Romoje buvo iškilmingai pradėta Benedikto XIII, aštuonioliktojo amžiaus popiežiaus ir dominikonų vienuolio, kanonizacijos byla. Nepilnus šešerius metus popiežiavęs Benediktas XIII, Pierfrancesco Orsini (t. Vincentas Marija, OP), gimė Apulijos Gravinoje, netoli Bario miesto, 1650 metais garsioje pietų Italijos aristokratų šeimoje, Bažnyčiai jau davusioje du popiežius.

Romoje 1730 metų vasario 21 dieną mirusio Dievo tarno Benedikto XIII žemiškieji palaikai ilsisi Marijos Sopra Minverva bažnyčioje sostinės senamiestyje.

Orsini, netekęs tėvo, būdamas šeimos pirmagimis, turėjo paveldėti garsios giminės garbę ir turtus, tačiau dar paauglystėje visko atsisakė ir įstojo į dominikonų vienuolyną. 1668 metais Šv. Sabinos vienuolyne Romoje davė vienuolio įžadus ir pasivadino t. Vincentu Marija.

T. Vincentas Marija Orsini, OP, 1671 metais įšventinamas kunigu ir, nors priešinosi, būdamas 22 metų tapo kardinolu. Nuo tada prasidėjo vyskupavimo patirtis, pirma Manfredonijoje, paskui Čėzėnoje, galop Benevente, kur vyskupavo beveik keturiasdešimt metų, neatsisakydamas šio sosto valdytojo pareigų net ir po išrinkimo popiežiumi.

Ganytojo didžiausias rūpestis buvo tikinčiųjų dvasinė ir materialinė gerovė. Tiek Benevente, tiek Romoje, jis ištikimai vadovavosi Tridento susirinkimo nurodymais vyskupams: rengė pastoracines keliones, sinodus, tvarkė kunigų seminarijas, skatino karitatyvinių institutų veiklą, mokė, tvirtino sielovadą, tikinčiųjų katechezę. Jis Benevente sėkmingai pradėjo ir užbaigė net 15 sinodų. Orsini ypatingą dėmesį skyrė nepasiturintiems ir vargstantiems valstiečiams. Stengdamasis jiems padėti ganytojas 1694 metais įkūrė žemės ūkio kredito kasą ir kitas šalpos institucijas.

Renkant naują popiežių po Inocento XIII mirties 1724 metais Orsini nebuvo tarp ryškiųjų kandidatų, tačiau po dviejų mėnesių kardinolai atidavė pakankamai balsų dominikonų vienuoliui ir arkivyskupui, kardinolui Vincentui Marijai Orsini, kuris pasivadino Benediktu XIII.

Apaštalų Soste, panašiai kaip ankstesnėse vyskupijose, pamaldus ir asketiškas popiežius Benediktas XIII pasižymėjo labiau kaip sielų ganytojas nei kaip politinis vadovas. Taip pat santykiuose su valstybėmis jam daugiausia rūpėjo dvasinių klausimų pirmumas, todėl jis yra laikomas Bažnyčios reformos vykdytoju. Benediktas XIII dėmesį skyrė liturgijos normų įgyvendinimui parapijose (išleido Memoriale Rituum, 1725 m.), saugojo katalikų tikėjimą nuo jansenizmo nukrypimų, drausmino prelatus, kad laikytųsi santūraus gyvenimo ir aprangos stiliaus, ėmėsi pertvarkymų savo vyskupijos tikinčiųjų sielovadoje, sušaukęs pirmąjį sinodą Romoje po kelerių šimtmečių pertraukos.

Mažai žinomas dominikono Vincento Marijos Orsini - Benedikto XIII pontifikatas sulaukė istorikų dėmesio. Dominikonų kongregacija, Benevento arkivyskupija ir tėviškės Apulijos Gravinos „Benedikto XIII centras“ šeštadienį, vasario 24 d. Popiežiškajame šv. Tomo Akviniečio universitete Romoje (Angelikume) surengė suvažiavimą tema: „Benediktas XIII tarp šv. Dominyko ir Pilypo Neri“. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.