Telšių vyskupo Jono Borutos SJ laiškas pradedant 2012 m. Gavėnią
Mieli Broliai Seserys Kristuje, pradedame Gavėnią, ruošdamiesi 2013 metais žengti
į Žemaičių krikšto 600 metų Jubiliejų, kurį švęsime 2013-2017 metais. Mūsų visų pagrindinis
uždavinys laukiant ir švenčiant šį Jubiliejų – tai įsimąstyti, įsigilinti į tai, ką
mūsų protėviai, o per juos – mes, gavome per krikštą – kokiomis Dievo malonėmis bei
šviesa buvome apdovanoti, į kokį gyvenimą šioje žemėje buvome pakviesti ir kokio amžinojo
gyvenimo viltimi esame paguosti ir sustiprinti. Tokiam apmąstymui mus kviečia ir popiežius
Benediktas XVI, paskelbdamas metus – 2012 (nuo rudens) – 2013 (iki Advento) Tikėjimo
metais. Jų turinys – tikėjimo dovanos apmąstymas, jos atradimas iš naujo kiekvieno
sau kaip gyvenimo kelionės svarbiausios gairės. Popiežius ir šių metų Gavėnios laiške
viso pasaulio tikintiesiems krikščionims siūlo atsiverti Naujajai, pakartotinai Evangelizacijai
– pakartotinai visa širdimi priimti Kristaus Evangeliją asmeniškai atsinaujinant ir
imtis nukrikščionėjusios mūsų laikų visuomenės evangelizacijos.
Mieli Broliai
Seserys, pateikiu Jūsų dėmesingam apmąstymui Popiežiaus gavėninio laiško santrauką.
Ne tik kartą Gavėnios pradžioje jos pasiklausykime, bet ir nuolat Gavėnios dienų tėkmėje
grįžkime prie šių Šventojo Tėvo minčių, dažnai jas apmąstykime, pagal šį Popiežiaus
laišką atlikime savo asmeninį sąžinės tyrimą ruošdamiesi priešvelykinei išpažinčiai.
Tuo tikslu prašau Jūsų kunigų kas sekmadienį kiekvienų šv. Mišių pradžioje paskaityti
Popiežiaus laiško santrauką, kurią čia pateikiu.
„Tema šių metų Gavėniai Šventasis
Tėvas pasiūlė šv. Pauliaus laiško žydams žodžius: „Sergėkime vieni kitus, skatindami
mylėti ir daryti gerus darbus“ (Žyd 10,24).
Didysis artimo meilės įsakymas
mus įpareigoja būti atsakingiems už kitus žmones, kurie, kaip ir mes, yra Dievo kūriniai
ir vaikai, - rašo Popiežius ir pabrėžia, kad dalijimasis tuo pačiu žmogiškumu, o daugeliu
atvejų – taip pat ir tuo pačiu tikėjimu, turi mus skatinti matyti kitame žmoguje save
patį, kurį Viešpats be galo myli. Jei šitaip broliškai žiūrėsime į kitą žmogų, mūsų
širdis savaime bus kupina solidarumo ir teisingumo, gailestingumo ir atjautos.
„Sergėti
kitus reiškia rūpintis ir dvasine jų gerove. Čia norėčiau, - rašo popiežius Benediktas,
- atkreipti dėmesį į šiandien dažnai užmirštamą krikščioniško gyvenimo aspektą: į
brolišką įspėjimą. Šiandien kalbant apie artimo meilę labai daug dėmesio skiriama
fizinei ir materialinei žmogaus gerovei, o atsakomybė už dvasinę gerovę nutylima.
Pirmųjų amžių Bažnyčioje taip nebuvo. Taip pat ir šiandien kiekviena brandi bendruomenė
turėtų rūpintis ne tik brolių materialiais poreikiais, bet ir sielų išganymu. Blogio
akivaizdoje tylėti negalima. Žinoma, krikščioniškas broliškas įspėjimas niekada neturi
reikšti smerkimo ar kaltinimo, bet visada turi vadovautis meile ir tikru rūpesčiu
to brolio ar sesers pilnutine gerove, ne tik medžiagine, bet ir dvasine.
Viešpaties
mokiniai, su juo susivieniję Eucharistijoje, gyvena tokioje bendrystėje, kokia vienija
to paties kūno narius. O tai reiškia, - rašo popiežius Benediktas, - kad aš ir kitas
žmogus vienas nuo kito priklausome, kad nuo kito žmogaus gyvenimo ir išganymo, priklauso
mano gyvenimas ir išganymas. Visi esame tarpusavy susieti. Ir nuodėmės, ir meilės
darbai turi ir socialinę dimensiją. Bažnyčioje, mistiniame Kristaus kūne, visą laiką
matome šitokį abipusiškumą: bendruomenė nepaliaudama atgailauja ir meldžia atleidimo
už ją sudarančių žmonių nuodėmes, bet kartu ji ir visą laiką džiaugiasi savo narių
dorybėmis ir artimo meilės liudijimu.
Apaštalo Pauliaus žodžiai „Sergėkime
vieni kitus, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus“ yra raginimas pamąstyti apie
visuotinį pašaukimą į šventumą, apie dvasinę pažangą, apie troškimą siekti vis didesnių
dalykų ir kaskart vaisingiau liudyti artimo meilę. Deja, - pastebi Šventasis Tėvas,
- mus visada lydi ir pagunda būti drungniems, gesinti dvasią, neleisti į apyvartą
talentų, kuriais Dievo buvome apdovanoti savo pačių ir kitų žmonių labui. Kiekvienas
turime mums skirtą misiją Bažnyčios gerovei ir savo pačių išganymu; kiekvienas buvome
apdovanoti visomis jai reikalingomis priemonėmis. Dvasinio gyvenimo mokytojai mus
įspėja, kad tikėjimo kelyje arba žengiama pirmyn, arba grįžtama atgal.
Dabartinis
pasaulis iš krikščionių laukia naujo meilės ir ištikimybės Viešpačiui liudijimo. Dėl
to,- rašo Popiežius, - visi tejaučia pareigą lenktyniauti liudydami tarpusavio meilę
ir darydami gerus darbus. Ši pareiga tebūnie ypatingai aiškiai suvokiama per šią Gavėnią,
šiuo šventu ruošimosi Velykoms laiku.“
Šios Popiežiaus mintys teskamba per
visą Gavėnią mūsų širdyse ir sąžinėse!
O aš, kaip Jūsų Ganytojas, raginu šventai,
su tinkamu susikaupimu praleisti Gavėnios dienas.
Daugiau pasimelsdami, giliau
apmąstydami tikėjimo dalykus, uoliai dalyvaudami trijų dienų Gavėnios rekolekcijose,
įsijungdami į kitas tradicines Žemaičių Gavėnios apeigas – Žemaičių Kalvarijos Kalnų
giedojimą bažnyčiose, kaimų bendruomenėse, kiekvienoje gausesnėje katalikiškoje šeimoje,
Švč. Sakramento adoracijose giedant Graudžius verksmus. Neužmirškime kuo aktyviau
įsijungti į artimo meilės darbus ne tik medžiaginei ir laikinajai, bet ir dvasinei
bei amžinajai jų gerovei kaip ragina Popiežius. Rūpestingai lydėkime savo vaikus ir
vaikaičius į katechetines pamokėles parapijose, prašykime savo dvasios vadų – parapijų
klebonų, kad jie suorganizuotų katechezės kursus ir vadinamuosius „Alfa“ kursus suaugusiems
kiekvienoje parapijoje.
Kaip besiruošiantys Velyknaktyje priimti krikštą paaugusieji
ir suaugusieji dalyvauja intensyvioje įkrikščioninimo katechezėje, taip ir visi vaikystėje
ar vėliau priėmę krikštą žengdami į Žemaičių krikšto 600 metų Jubiliejų tokią intensyvesnę
katechezę (pakartotiną katechumenatą) rūpestingai pradėkime šios Gavėnios metu! Džiugios,
dvasiškai vaisingos tikėjimo kelionės šių metų Gavėnioje linkiu kiekvienam iš Jūsų.