Timothy Dolan. Septyni dalykai būtini naujajam evangelizavimui.

Konsistorijos išvakarėse, penktadienį visą dieną trukusiame Kardinolų kolegijos narių ir būsimų kardinolų maldos ir apmastymų sutikime, dalyvaujant ir popiežiui Benediktui XVI, pagrindinę kalbą sakė būsimasis kardinolas Niujorko arkivyskupas Timothy Dolan. Savo kalboje jis pirmiausia apžvelgė nuo Vatikano II Susirinkimo vykusią Bažnyčios misijos ir evangelizavimo sampratų raidą ir po to keliais aspektais komentavo patį Bažnyčios šiandien sau keliamą naujo evangelizavimo uždavinį.

Evangelizavimas remiasi paties Jėzaus įsakymu: „Padarykite mano mokiniais visų tautų žmones“, - sakė arkivyskupas Dolan. Šia prasme, evangelizavimas visuomet yra naujas. Gali keistis aplinkybės, gali keistis „kaip“, „kada“ ir „kur“, bet pats siuntimas visuomet yra tas pats ir vienodai aktualus, nes ir Kristus yra „tas pats vakar ir šiandien, taps pats ir per amžius“.

Vatikano II Susirinkimo dokumentai kalbėdami apie evangelizavimą visų pirma mini misionierius, siunčiamus pas žmones, nieko nežinančius apie Jėzų, negirdėjusius to vardo, kuriuo visi esame išgelbėti, tačiau kartu Susirinkimas pabrėžia, jog visi krikščionys turi pareigą liudyti Kristų ir kitus raginti tai daryti savo kasdieniu gyvenimu.

Palaimintasis Jonas Paulius II dar labiau išplėtojo evangelizavimo terminą, kalbėdamas apie tikėjimo ir kultūros santykį, kuris užėmė iki Susirinkimo dominavusio Bažnyčios ir Valstybės santykio vietą, - sakė būsimasis kardinolas. Toks akcento perkėlimas savaime reikalauja iš naujo evangelizuoti tas kultūras, kurios dar neseniai buvo evangelinių vertybių nešėjos. Tad naujasis evangelizavimas savaime įpareigoja skelbti Jėzų ne tik ad extra, bet visų pirma ad intra, tikintiesiems ir kultūroms, kuriose Evangelijos druska nustojo sūrumo. Žinoma, nėra jokio prieštaravimo tarp misijos ad gentes ir naujojo evangelizavimo. Naujasis evangelizavimas ugdo entuziastingus misionierius, o tie, kurie darbuojasi misijose ad gentes irgi turi būti nuolatos evangelizuojami. Garsusis pamokslininkas arkivyskupas Fulton Scheen yra pasakęs: Pirmasis žodis, kurį Jėzus tarė apaštalams buvo „ateikite“, o paskutinis - „eikite“. Nieks negali eiti, jei prieš tai pats pas Jėzų neatėjo.

Šiandien sekuliarizmas meta didžiausią iššūkį tiek misijai ad gentes, tiek ir naujajam evangelizavimui ir įpareigoja Bažnyčią susikurti veiksmingą evangelizavimo strategiją, - sakė Niujorko arkivyskupas ir pasiūlė savąjį tokios strategijos variantą, susidedantį iš septynių pagrindinių elementų.

Pirmasis dalykas turi būti konstatavimas, kad nepaisant toli pažengusios sekuliarizacijos, šiuolaikinis žmogus vis tiek kelia egzistencinius klausimus ir trokšta atsakymų. Net ir tie žmonės, kurie didžiuojasi savo netikėjimu ir niekina religijas, širdyje turi amžinybės troškimo kibirkštį, pripažįsta, kad atmetus „kūrėjo“ sąvoką, pasaulio ir žmonijos kilmės ir prasmės klausimai būtų tik beprasmiai galvosūkiai. Visiems rūpi tie dalykai, apie kuriuos kalbėjo jau senovės laikų filosofai ir poetai, kurie dar nebuvo gavę apreiškimo malonės.

Kitas evangelizavimui būtinas dalykas – tai triumfalizmo atmetimas. Nuo išdidumo ir triumfalizmo mus tesaugo tas įsitikinimas, kurį skelbė popiežius Paulius VI apaštališkajame paraginime „Evangelii nuntiandi“: pati Bažnyčia turi būti evangelizuojama! Turime nuolankiai ir drąsiai pripažinti, kad Bažnyčiai reikalingas nuolatinis atsivertimas.

Trečiasis veiksmingam evangelizavimui būtinas elementas, - kalbėjo būsimasis kardinolas Timothy Dolan, - yra suvokimas, kad žmogaus širdies troškimo nepasotina sąvokos, bet asmuo, kurio vardas Jėzus. Mūsų tikėjimo šaltinis yra meilė Asmeniui, asmeninis ryšys su Jėzumi.

Ir štai ketvirtasis naujojo evangelizavimo strategijai būtinas dėmuo: tas Asmuo, Jėzus iš Nazareto, apie save sako, kad jis yra Tiesa. Vadinasi, ir mūsų misijos turinys yra tiesa. Dvidešimčiai metų praėjus nuo Katalikų Bažnyčios Katekizmo paskelbimo, penkiasdešimt metų po Vatikano II Susirinkimo, stovėdami prie Tikėjimo metų slenksčio, turime įveikti didžiausią šiandien mums metamą iššūkį – katechetinį analfabetizmą. Turime naujai suvokti pačią Bažnyčią. Kaip mokė palaimintasis Jonas Paulius II savo enciklikoje „Redemptoris missio“, Bažnyčia ne „turi“ misiją, bet ji pati „yra“ misija. O tai savo ruožtu reikalauja, kad kiekvienas, kas pripažįsta Jėzų savo Išganytoju ir Viešpačiui, turi taip pat savęs klausti, koks jo vaidmuo Bažnyčios misijoje.

Penktasis būtinas dalykas – misionierius turi būti kupinas džiaugsmo, - sakė arkivyskupas ir šį savo teiginį iliustravo Vašingtono arkivyskupo kardinolo Donaldo Wuerlo papasakotu atveju. Meilės misionierių globos namuose gyvenęs AIDS liga sergantis žmogus, dėl nepagydomos ligos nelaimingas ir nuolatos suirzęs, vieną dieną paklausė jį slaugančių seserų, kodėl jos į keiksmus ir spjaudymą visada atsako giedra šypsena. Kas yra jų laimės priežastis? Seserys atsakė: „Jėzus“. Nelaimingas ligonis atsivertė ir paprašė krikšto, į jo veidą grįžo šypsena.

Šeštasis privalomas dėmuo turi būti suvokimas, kad evangelizavimas vykdomas iš meilės. Ne lakios ir neapibrėžtos, bet konkrečios meilės, įkūnytos mokyklose, ligoninėse, senelių namuose, našlaičių prieglaudose, liudijamos skurstantiems žmonėms dalijamu maistu.

Paskutinė iš septynių būsimojo kardinolo paminėtų naujojo evangelizavimo sudėtinių dalių yra kraujas. Kraujas ir kankinystė visada lydi Bažnyčią. Ir šiandien tikėjimas liudijamas daugelio krikščionių praliejamu krauju. Mes apraudame žudomus mūsų brolius, mes juo mylime ir už juos meldžiamės. Mes jais didžiuojamės ir skelbiame pasauliui jų liudijimą, - kalbėjo penktadienį vykusiame kardinolų susitikime būsimasis kardinolas Niujorko arkivyskupas Timothy Dolan.