„Pagijimo ir atsinaujinimo link“. Mokantis iš savo klaidų: reaguoti į lytinį vaikų išnaudojimą

Vasario 7 dieną, ketvirtadienį, simpoziume „Pagijimo ir atsinaujinimo link“ pranešimą skaitė kun. Stephen Rosetti, daug metų dirbantis JAV vaikų lytinio išnaudojimo bažnytinėje aplinkoje prevencijos programoje. Savo pranešimą jis pavadino „Mokantis iš savo klaidų: reaguoti į lytinį vaikų išnaudojimą“.

Jame jis išvardijo šešias klaidų rūšis, kurios dažnai buvo daromos praeityje susidūrus su lytinio vaikų išnaudojimo atvejais bažnytinėje aplinkoje, iš kunigų ar vienuolių pusės.

Pirma, ne aukų išklausymas, o pasidavimas agresorių manipuliacijoms. Praeityje itin dažnai vyskupai paprasčiausiai pasikviesdavo kunigą, kurio atžvilgiu gaudavo skundą, į savo kabinetą ir klausdavo apie kaltinimų teisingumą. Ir neretai sulaukdavo melagingo atsakymo, pasiduodavo situacijos menkinimui, racionalizavimui, teisinimuisi, kad nieko neįvyko ar kad buvo neteisingai suprasti. Tai kažkiek panašu į alkoholikų įtikėjimą (taip pat ir savęs pačių), kad jie iš tikro negeria ir daugiau neprisigers.

Dažnas ganytojas neturi patirties ir išmanymo kaip tirti kaltinimus vaikų lytinio išnaudojimo atvejais. Agresorius savo racionalizavimais gali apsukti ir mažiau patyrusi psichinės sveikatos specialistą. Šiose situacijose tinka du patarimai. Pirma, visada išklausyti auką. Taip, gali būti ir klaidingų kaltinimų, tačiau patirtis rodo, kad taip nutinka retai. Antra, įtariamą asmenį turi apklausti ne vyskupas, o įvairių ekspertų – kriminalisto, teisininko, psichologo - komanda, kuria manipuliuoti daug sunkiau, nei vienu žmogumi.

Antra klaidų rūšis – įsivaizdavimas, kad tai kitų kraštų problema – gal tik JAV, gal tik anglosaksų kraštų, gal tik Europos. Tačiau 2011 metais atliktas tyrimas rodo, kad panaši išnaudojimo statistika yra visur – Afrikoje, Azijoje, Amerikoje, Australijoje – ir visuose visuomenės lygiuose. Patarimas – neignoruoti tiesos apie išnaudojimus ir jau dabar pradėti prevencijos programą.

Trečia klaidų rūšis – manymas, kad agresorius gali būti visada išgydytas ir kad galima visiškai atsikratyti rizikos. Taip seniau optimistiškai manė nemažai psichologų, kurie patardavo vyskupams, o šie leisdavo kunigams po kelerių metų gydymo grįžti į kunigo tarnystę, šiandien kaltinami už tai, kad išnaudotoją tik perkeldavo iš vienos vietos į kitą. Sukaupta patirtis rodo, kad nėra 100 procentų veiksmingos terapijos. Pasak kun. Rosetti, programoje, kurioje jis dirbo, atkrito 6 procentai gydytų kunigų. Kita vertus, nereikia būti pernelyg pesimistiškais ir nereikia demonizuoti agresorių. Taip, į jų nusikaltimą turi būti reaguojama griežtai ir už jį jie turi atsakyti. Tačiau visos visuomenės ir pačių išnaudotojų naudai reikia jiems padėti reabilituotis, kurti sveiką gyvenimo būdą. Tai ir krikščioniška perspektyva – „nekęsti nuodėmės, bet mylėti nusidėjėlį“.

Ketvirta klaida – klaidingas atlaidumas. Atleisti ir atleidimo ieškoti, žinoma, reikia, tačiau negalima to painioti su bausmės išvengimu. Su tuo šiandien susijęs kitas klausimas – ar nepilnamečio išnaudotojas, jei jis jau buvo teisingai nubaustas bei praėjęs terapijos kursą, gali toliau vykdyt apribotą kunigo tarnystę, be kontaktų su nepilnamečiais? Šie svarstymai negalioja, jei prasižengimas buvo labai sunkus ir jei nėra abejonių dėl stiprių pedofilinių polinkių. JAV linkstama visais atvejais uždrausti viešąją kunigo veiklą, nors didžioji dalis nubaustų ir gydytų dvasininkų neatkrenta.

Penkta klaida – per mažas rūpestis kunigų žmogiška formacija, taip pat ir lytiškumo srityje. Čia pirmiausia reikia psichoseksualinio kandidatų į kunigystę tyrimo ir nustatymo ar jie neturi didelių disfunkcijų. Antra, reikia kunigų nuolatinės formacijos šiuo klausimu, kad jie išlaikytų emocinę pusiausvyrą.

Šešta klaidų rūšis – nesugebėjimas atpažinti aliarmo signalų. Dažniausiai prieš fizinį veiksmą, būsimi ar galimi vaikų išnaudotojai sąmoningai ar ne ruošia situaciją. Per dažnos dovanos, primygtinis fotografavimas, perdėtas fizinis kontaktas, kiti panašūs dalykai – suaugusieji turi į tai atkreipti dėmesį, nes vien tai gali užkirsti kelią išnaudojimui. (rk)