Popiežiaus kalba sekmadienio vidudienį. „Jėzus gali ir nori pagydyti“.

Šio sekmadienio Evangelija kalba apie Jėzų, gydantį ligonius: pirmiausia Simono Petro uošvę, kuri gulėjo lovoje karščiuodama. Jis paėmė ją už rankos ir pagydė. Paskui daug kitų Kafarnaumo ligonių, segančių kūno, proto ir dvasios ligomis. „Jis pagydė daugelį... išvarė daug demonų“ (Mk 1,34). Visi keturi evangelistai sutartinai liudija, kad ligonių gydymas ir Dievo Karalystės skelbimas buvo svarbiausi dalykai visoje viešojoje Jėzaus veikloje. Iš tiesų, liga yra Blogio veikimo pasaulyje ir žmoguje ženklas; pagydymas liudija, kad Dievo Karalystė arti. Jėzus Kristus atėjo tam, kad blogį išrautų su šaknimis, o ligonių pagydymai byloja apie artėjančią pergalę, kurią jis laimės savo Mirtimi ir Prisikėlimu.

Vieną dieną Jėzus pasakė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams“ (Mk 2,17). Tąkart jis kalbėjo apie nusidėjėlius, kurių gelbėti jis atėjo. Tačiau tiesa, kad ir liga yra žmogui labai būdinga būsena, į kurią patekę mes jaučiame, kad nesame visiškai savarankiški, kad mums reikia kito pagalbos. Šia prasme, galime sakyti, kad liga, paradoksaliai, gali būti labai sveika, kad ligos valandą mes susilaukiame kitų dėmesio, kad savo dėmesį galime skirti kitiems. Tačiau, kad ir kaip būtų, liga visuomet yra išbandymas, neretai ilgas ir sunkus. Kai pagijimas neateina ir kančia ilgai slegia, žmogus pasijunta prislėgtas, vienišas, gyvenimas jam pasidaro nepakeliamas ir nužmogėjęs. Kaip mums gintis nuo šitokio Blogio puolimo? Žinoma, pirmiausia gydymu, nes juk medicina pastaraisiais dešimtmečiais žengė pirmyn milžino šuoliais. Tačiau kartu Dievo Žodis mus moko, kad esmiškai svarbi laikysena ligos akivaizdoje yra tikėjimas Dievu, jo gerumu. Jėzus tai kartoja kiekvienam pagydomam žmogui: tavo tikėjimas išgelbėjo tave (plg. Mk 5,34.36). Net ir susidūrus su mirtimi tikėjimas gali nuveikti žmogiškai neįmanomus dalykus. Tikėjimas kuo? Dievo meile. Štai kur glūdi tikras atsakymas, radikaliai nugalintis Blogį. Kaip Jėzus nugalėjo Piktąjį iš Tėvo gaunamos meilės dėka, taip ir mes galime Dievo meilės kupina širdimi įveikti visus skaudžius išbandymus. Visi pažįstame žmonių, kurie sugebėjo pakelti baisas kančias, nes Dievas juo įkvėpė nepaprastos ramybės. Prisiminkime palaimintąją Klarą Badano, pačiame jaunystės žydėjime pakirstą nepagydomos ligos. Kas ją lankydavo, iš jos semdavosi šviesos ir vilties. Ligoje, žinoma, reikalinga ir žmogiška šiluma; sergančiam žmogui reikia paguodos, ne tik žodžių, bet pirmiausia nuoširdžios artumos.

Brangieji, ateinantį šeštadienį, vasario 11-ąją, minėdami Lurdo Švenčiausiąją Mergelę, švęsime Pasaulinę ligonių dieną. Ir mes darykime kaip Jėzaus laikų žmonės: dvasia nuneškime pas jį visus ligonius, tikėdami, kad Jis nori ir gali juos pagydyti. Taip pat prašykime Švenčiausiosios Mergelės užtarimo, ypač tiems, kurie labiausiai kenčia ir yra apleisti. Marija, Ligonių Sveikata, melski už mus!