„Nepaisant Bažnyčios, valstybės institucijų ir pilietinės visuomenės pastangų, vergovė
darbe tebėra smerktina tikrovė žemės ūkyje, industrijoje, turizme, statybose ir kitose
ekonominėse veiklose. Jos aukos yra vyrai, moterys, vaikai ir jaunuoliai, emigrantai
iš kai kurių lotynų Amerikos kraštų, norėję pakilti iš skurdo ir gyventi oriai“, rašoma
Brazilijos katalikų vyskupų konferencijos Sielovados tarybos notoje.
Ši nota
buvo paskelbta sausio pabaigoje, Brazilijoje minint nacionalinę kovos prieš vergovę
darbe dieną. Nors istorijos pamokose esame išmokę, kad vergovė jau seniai panaikinta
ir morališkai pasmerkta, kai kuriose šalyse, tame tarpe ir Brazilijoje, yra daug atvejų
to, kas vadinama „šiuolaikine vergove“: tiek darbo sąlygų, tiek „šeimininko“ elgesio
su savo darbininkais atžvilgiu.
Brazilijos darbo ministerija paskelbė, jog
2011 metais buvo išlaisvinti 2203 vergai. Spėjama, kad visame krašte jų gali būti
iki 50 000.
Išlaisvinti vergai pasakoja apie savo darbo ir gyvenimo sąlygas
– dirbama iki dvylikos valandų kasdien, be jokių laisvadienių, labai prastomis higienos
sąlygomis, esant uždarytiems ir negalintiems išeiti be leidimo. Uždirbama tiek, kad
vos pakanka pramisti. Kartais pavergiama per lupikavimą – akligatvyje atsidūrusiam
žmogui ar šeimai paskolinami pinigai su tokiomis palūkanomis, kurias vėliau esą „teisėtai“
reikia grąžinti, taip daugeliui metų įkalinant asmenis skoloje. Bandančius pabėgti
nuo tokios išnaudojimo sistemos pasiveja darbdavio „privatus“ karinis būrys, o valstybė
dažnai nėra pajėgi kontroliuoti tai, kas dedasi didelių miestų šešėliniame gyvenime
arba žemės savininkų tūkstančių hektarų plotuose. Realus pavojus neretai gresia ir
tiems žmogaus teisių aktyvistams, kurie gina pavergtųjų teises.
Tuo tarpu
bet kokia vergovės forma sužeidžia Dievo sūnų ir dukterų orumą, tai sunki socialinė
nuodėmė, kuri šaukiasi dangaus, rašoma Brazilijos vyskupų notoje.
Joje primenama,
kad nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio, įkūrus Žemės sielovadinę komisiją,
Bažnyčia nuolatos smerkia ir primena apie vergovės nusikaltimą, padeda jos aukoms.
Šiandien tą daro Sielovadinė iniciatyva prieš vergovę.
Notoje kreipiamasi
į šalies kongresą, dar kartą kviečiant patvirtinti 2001 metų įstatymo projektą, kuriame
numatytos griežtos priemonės kovojant su vergove, pavyzdžiui, turto konfiskavimas.
Nenuostabu, kad ekonominiai ir politiniai interesai įklampino įstatymo projektą geram
dešimtmečiui.
Galiausiai notoje primenamos aukos tų, kurie kovojo prieš vergovę
darbe, kaip trys Brazilijos darbo ministerijos funkcionieriai, kartu su vairuotoju
nužudyti vieno patikrinimo metu 2004 metais. Jų byla iki šiol nėra išspręsta ir tai
negali tęstis. (rk)