Sausio 27 d. Romos Popiežiškoji anglų kolegija atšventė savo veiklos 650 metų sukaktį.
Šios kolegijos kilmė siekia pirmųjų didžiųjų krikščionybės jubiliejų laikus ir pagausėjusias
piligrimystes į Romą. Anglosaksai maldininkai Romoje turėjo jau devintajame amžiuje
jiems įkurtą prieglaudą, kuri vėliau tapo iki mūsų laikų išlikusia Šventosios Dvasios
ligonine. Tačiau kai popiežius Bonifacas VIII 1300 m. įvedė naują krikščionybės jubiliejų
tradiciją, maldininkų skaičius gerokai išaugo. Antrojo krikščionybės jubiliejaus metais
– 1350-aisiais – maldininkų buvo tiek daug, kad nuspręsta Romoje įkurti dar vienus
specialiai anglams skirtus namus. Romoje tuo metu gyvenantys anglai įkūrė šv. Tomo
Kenterberiečio broliją, kuri būsimiems piligrimų namams nupirko didoką pastatą netoli
Gėlių turgaus – Campo dei Fiori - aikštės.
Kai šešioliktajame amžiuje karalius
Henrikas VIII atskyrė Anglijos Bažnyčią nuo Apaštalų Sosto, Romoje buvęs piligrimų
centras tapo iš Anglijos kilusių seminaristų namais. Išsimokslinę ir kunigystės šventimus
Romoje priėmę anglai ir velsiečiai slapta grįždavo į tėvynę. Daug iš Romos grįžusių
katalikų kunigų mirė kankinio mirtimi. Dešimt nukankintų buvusių Romos anglų kolegijos
studentų paskelbti šventaisiais. Taip pat ir pati Kolegija to meto istoriniuose šaltiniuose
vadinama „kankinių mokykla“.
Šiandien Popiežiškoji anglų kolegija turi 45
studentus – 7 kunigus ir 38 seminaristus.