Palaimintojo Jurgio Matulaičio metai Marijampolėje ir Vilniuje

Palaimintojo Jurgio Matulaičio metų kalendoriuje daug įsimintinų datų. Viena svarbiausių tai Palaimintojo gimimas dangui sausio 27 dieną. Arkivyskupo mirtis Kaune Hagentorno ligoninėje 1927 m. sausio 27 dienos ankstų rytą ir laidotuvės, surengtos sausio 29 d. Kauno katedroje, pasak amžininkų, sukėlė graudų gedulą.

Apie arkivyskupo mirtį dar tą pačią dieną iš popietinės spaudos sužinojo visas Kaunas, žinia greitai pasklido po Lietuvos respubliką, Marijonų ir Marijos Vargdienių seserų bendruomenes Lenkijoje ir Baltarusijoje bei užjūrio šalyse, taip pat Romoje, ypač Vatikane, nes Palaimintasis buvo Šventojo Sosto Apaštališkasis vizitatorius Lietuvoje.

Prieš 85 metus, kai velionio kūnas buvo lydimas iš ligoninės į marijonų bažnyčią, Laisvės alėja buvo pilna žmonių. Panašiai ir 28 d. pavakare, kai karstą perkėlė į baziliką, prisimena žurnale „Aidai“ M. J. Adomaitis. Saulio 29 dieną egzekvijas giedojo visi Lietuvos vyskupai. Mišias laikė arkivyskupas Juozapas Skvireckas, pamokslą pasakė vysk. Mečislovas Reinys.
Į pamaldas atvyko ir prezidentas Antanas Smetona su žmona, lydimas ministrų bei aukšto laipsnio kariškių. Bazilika buvo pilna žmonių. Karstą nunešus į kriptą, iš bazilikos zakristijos per garsiakalbį pasakyta nemažai kalbų. Kalbėdamas ateitininkų vardu, prof. Pranas Dovydaitis priminė velionio paskutinio palaiminimo žodžius marijonams "rikiuokitės ir aukokitės", kiek plačiau paaiškindamas jų prasmę.

Kan. Juozas Tumas – Vaižgantas anuomet išsakė žodžiais tai, ką manė daugelis, jog „Matulaitis mirė in odore sanctitatis (Matulaitis mirė kaip šventasis)“.

Po 60 metų Bažnyčia tai oficialiai pripažino. Arkivyskupą Jurgį Matulaitį palaimintuoju paskelbė popiežius Jonas Paulius II, 1987 metų birželio 28 d. Šv. Petro bazilikoje.

Popiežius, skelbdamas beatifikacijos formulę, nustatė, kad palaimintojo Jurgio minėjimas būtų minimas kasmet jo gimimo dangui dieną, sausio 27. Tačiau Lietuvos vyskupai anuomet gavo Šventojo Sosto sutikimą, kad Matulaičio, kaip Bažnyčios palaimintojo, minėjimas kasmet būtų minimas liepos 12 dieną. Šią datą Kulto kongregacija Romoje patvirtino 1987 metų spalio 17 dienos dekretu: vietoj mirties dienos privalomasis minėjimas Lietuvos vyskupijose kiekvienais metais paskirtas liepos 12 d.

Lietuvos ganytojai šią datą parinko norėdami įamžinti pirmąsias iškilmingas Šv. Mišias, įvykusias prie palaimintojo relikvijų 1987 metais, kuomet apie 40 000 žmonių susirinko į Marijampolę prie Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios, dabar bazilikos, kad šventiškai ir pamaldžiai pagerbtų joje nuo 1934 metų saugojamas arkivyskupo relikvijas. „Marijampolės bazilikos šventoriuje ir aplinkinėse gatvėse sustoję tikintieji negalėjo matyti septyniasdešimties su viršum kunigų, koncelebruojančių su vyskupais Šv. Mišias, bet jas galėjo sekti per galingus garsintuvus“, rašė apie įvykį kunigas, tada dar diakonas, Vytas Sabaliauskas. Su Bažnyčia anuomet grubiai ir net žiauriai kovojusios sovietinės valdžios leidimas įrengti garsintuvus šventoriuje buvo tarsi stebuklas.

Marijampolėje tuomet buvo jaučiamas gyventojų dvasinis pakilimas, kurį anot kun. Vyto Sabaliausko, rodė „gaivus bruzdėjimas, šventiška nuotaika“. Marijampolėje keletą dienų vykusius pasirengimus apvainikavo gausus iškilmės dalyvių skaičius: vien sekmadienį, liepos 12 dieną Komuniją priėmė apie 12 000 žmonių, o minėjimo išvakarėse Pirmosios Komunijos priėjo 460 vaikų. Dalyviams skirstantis jau nebebuvo „noro pasislėpti, užsisklęsti“. Visi skubėjo parnešti namiškiams Palaimintojo dvasios.

Lietuvos marijonai ir Marijos vargdienių seserys penktadienį, sausio 27 d., kviečia visus Lietuvos žmones į Palaimintojo Jurgio liturginį minėjimą Marijampolės bazilikoje, prie Palaimintojo relikvijų, jo mirties ir gimimo dangui metinių dieną, o Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapija kviečia į šventę sekmadienį, sausio 29 dieną. (sk)